Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje žmogaus kūrybiškumo istorijas slepia ne tik knygos, bet ir garso įrašai. Šį kartą išskirtinėje muzikos edukacijoje kviečiame pasiklausyti to paties muzikos įrašo skirtingais formatais. Gerai žinomos dainos ar instrumentinio kūrinio fragmentus, išlaikiusius laiko išbandymus, išleistus vienu ar kitu pavidalu išgirsite iš naujo.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nuo rugsėjo 14 d. lankytojai gali apžiūrėti XIX a. pirmojoje pusėje išleistą, Nacionalinėje bibliotekoje saugomą Alexandre’o Duma romaną „Fechtavimo mokytojas“ („Le maitre d’armes“, Paris, 1840–1841). Šią knygą rankose laikė ir pats autorius. Rašytojas joje paliko autografą.

Šiuo ypatingu laiku visiems reikia įkvėpimo, bendrystės, palaikymo ir gerų tekstų, kurie stiprina ir drąsina. Naują sezoną pradedančiame Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klube bus stengiamasi kurti ir atrasti būtent šitai: palaikančią aplinką, prasmingų tekstų, bendraminčių. Tad jei knygos – neatskiriama jūsų laisvalaikio dalis, kviečiame jungtis prie mūsų. Pažadame intriguojančią skaitymo kelionę, kurią turtins visų klubo narių įžvalgos.

Balandžio 23-iąją minėjome 110 metų, kai gimė vienas didžiausių Lietuvos poetų Henrikas Radauskas. Susiburti į H. Radauskui dedikuotą vakarą besidominčius poeto kūryba ir asmenybe kviečiame rugsėjo 16 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Šiais metais sukanka 600 metų nuo palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo ir 20 metų nuo Jurgio Giedraičio (Jerzy Giedroyc) mirties. Abiejų iškilių žmonių šaknys glaudžiai susijusios su Lietuva, o vienas svarbiausių jų giminės lizdų yra Videniškėse, Molėtų rajone. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos istorijos institutas ir Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas maloniai kviečia į renginį, skirtą šių dviejų asmenybių atminties aktualizavimui. 

Kai vasara dar bando atsilaikyti prieš rudenišką darganą, užsukite į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaityklą. Visas rugsėjo mėnuo skiriamas naujų knygų, gautų vasaros mėnesiais, ekspozicijai. Pristatome keletą leidinių apie iškilias Lietuvos asmenybes.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas susitiko su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadoriumi ypatingiesiems pavedimams Mariumi Janukoniu.

Artėjant Seimo rinkimams, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pradedamas naujas pokalbių laidų ciklas „Rinkimų chirurgija“. Pokalbių metu bus diskutuojama apie svarbius rinkimų kampanijos dalykus, siekiant juos paaiškinti ir atskleisti.

„Lietuvos politikos forumas“ tęsia tradiciją ir kiekvieną pirmadienį iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos transliuoja ekspertų ir politikų diskusijas aktualiais Lietuvos visuomenei klausimais. Šįkart buvo mėginama išsiaiškinti, kodėl keliskart padidėjus COVID-19 susirgimų skaičiui Lietuvos valdžia nebekalba apie visuotinį karantiną, o siūlo mokytis gyventi su virusu. Kas lemia tokius valdžios sprendimus – visuomenės lūkesčiai, pandeminė būklė ar valdančiųjų noras gauti politinių dividendų? Forumo vedėjas žurnalistas Edmundas Jakilaitis to klausė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo prof. Sauliaus Čaplinsko, Seimo Pirmininko pavaduotojos Irenos Degutienės, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos.

Įkūrimo šimtmetį mininti naujienų agentūra ELTA Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kvietė diskutuoti apie tai, kokia viešoji erdvė sukurta per pastaruosius 30 nepriklausomybės metų.

Karantinas išmokė daug ką atlikti internetu: taip pat ir neišeinant iš namų žiūrėti įvairiuose pasaulio teatruose rodomus operos spektaklius. Tačiau ar gali netgi pats kokybiškiausias spektaklio įrašas atstoti gyvą operą? Apie tai kviečiame pasikalbėti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančioje diskusijoje „Opera online – būtinybė, galimybė ar praradimas?“.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Šiemet minime 150-ąsias prancūzų literatūros klasiko Alexandre’o Dumas, tėvo (1802–1870), mirties metines. Šis autorius žinomas net tiems, kurie beveik nesidomi literatūra: daugelis skaitė jo romanus „Trys muškietininkai“, „Grafas Montekristas“, „Karalienė Margo“, rašytojo kūryba dažnai ekranizuojama. Iki balandžio vidurio Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojai galės pamatyti XIX a. pirmojoje pusėje išleistą romaną „Fechtavimo mokytojas“ („Le maitre d’armes“, Paris, 1840–1841). Knygos pradžioje fechtuotojas Grizjė Napoleono pėdsakais – per Lietuvą – keliauja į Rusiją, o vietos gyventojai apibūdinami kaip „gerieji lietuviai“ („les bons Lithuaniens“).

Įkūrimo šimtmetį mininti naujienų agentūra ELTA Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rugsėjo 14 d. rengia diskusiją „Kokią viešąją erdvę sukūrėme tapę nepriklausomi?

COVID-19 sugrįžta, bet politinė situacija pasikeitusi ir valdžios sprendimai jau kitokie. Susirgimų keliskart daugiau nei buvo pavasarį prieš skelbiant visuotinį karantiną, tačiau šįkart valdžia siūlo mokytis gyventi su virusu ir apie didesnius suvaržymus nekalba. Kodėl? Kas – visuomenės lūkesčiai ar pandeminė būklė – lemia valdžios sprendimus kovojant su koronavirusu?

„Muzika erdvėje’20“ – šeštą kartą vykstantis vienintelis Lietuvoje įvietintos šiuolaikinės muzikos festivalis, skirtas tokio pobūdžio muzikai ir kartu analizuojantis visuomenei aktualias temas.

Lietuvos ir užsienio šalių muzikos ir susijusių kūrybinių industrijų mėgėjai, profesionalai rugsėjo 10–12 dienomis kviečiami į Lietuvos muzikos verslo asociacijos Vilniuje organizuojamą tarptautinį muzikos mainų festivalį-konferenciją „What’s Next in Music?“. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks viena iš renginio dalių – tarptautinė konferencija „What’s Next in Music?“. Joje bus pristatytos esminės muzikos pasaulio aktualijos.

Džiugi naujiena! Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondai pasipildė dviejų inkunabulų fragmentais. Nors tai – tik pavieniai lapai, pasaulio inkunabulistikoje jie yra traktuojami kaip atskiri apskaitos vienetai. Tad dar kartą keičiasi ir Lietuvoje esančių inkunabulų statistika.