Niekam ne paslaptis, kad perskaityta vaikiška knyga neretai nuveda tolyn: norisi nupiešti jos veikėjus, pažaisti perskaitytą istoriją ar ją suvaidinti. Pagal vaikišką knygelę sukurti lėlių teatrą namie – ne tik būdas patekti į knygos vidų, bet ir kaip reta naudingas užsiėmimas! Norėdamas suvaidinti istoriją, vaikas turės ją išmokti mintinai ar atpasakoti, turės išnagrinėti veikėjų charakterius, jų santykius, elgesio motyvus ir pasekmes, atkreipti dėmesį į pasakojimo pradžią, istorijos vystymąsi ir pabaigą. Gaminant lėles ne tik lavinama vaizduotė, estetinis skonis ir išradingumas, bet ir rankdarbių įgūdžiai. Rekvizito gamyba, ruošimasis spektakliui ir pati premjera sutelkia visą šeimą, primena vaikui elgesio teatre taisykles. Vaidinimas lavina viešo kalbėjimo, motorinius įgūdžius.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kaip nacionalinis bibliotekų metodinis centras, parengė rekomendacijas, kuriomis pagal galimybes siūloma šalies bibliotekoms vadovautis pirmąjį karantino švelninimo etapą.

Kviečiame į pokalbį apie žiniasklaidą karantino sąlygomis. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas pokalbių platformoje kalbasi su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir bibliotekos darbuotoju Arūnu Brazausku.

Balandį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kviečia susipažinti su lėlių teatru. Apie jo ištakas ir techniką sužinosite jau šiandien, susitikime su Vilniaus teatro „Lėlė“ režisieriumi ir dailininku Rimu Driežiu.

Pasaulyje minima 50-oji Tarptautinė motinos Žemės diena. Šįkart daugiausia dėmesio – būtinybei švelninti klimato kaitą, kurią sukelia ir visuomenės vartotojiškumas. Karantinas privertė mus sumažinti vartojimą: apribojus prekybą, uždarius maitinimo ir pramogų įstaigas, galėjome iš naujo įvertinti kasdienius įpročius – kas esame, nusiėmę vartotojo etiketę. „Neišspręsime problemų, jei mąstysime taip pat, kaip jas kurdami“, – sako Albertas Einsteinas. Ar išsaugosime naujuosius įpročius, kurie prisidėtų prie visuomenės augimo?

Pasakas pažįstame nuo vaikystės, daugeliui tai buvo pirmoji pažintis su pasakojimo menu. Ir kokia užburianti! Ketvirtojoje ciklo „Biblioterapija iš namų“ laidoje Skaitytojų klubo vadovės Rasa Derenčienė ir Daiva Janavičienė primins, kad pasakos gali būti įdomios ne tik vaikams – prie jų verta grįžti bet kokio amžiaus.

Šiuo metu, kai susiduriame su nauja ir dar nepažinta situacija, tiek suaugusiesiems, tiek vaikams kyla įvairiausių jausmų. Vaikai neįprastose situacijose dažniausiai jaučiasi ir elgiasi taip, kaip mato reaguojant suaugusiuosius. Tad labai svarbu vaikams padėti ir parodyti, kaip tvarkytis su kylančiais jausmais.

Balandžio 23 d. minint Vilniaus Gaono 300-ąjį gimtadienį Lietuvos ir užsienio žiniasklaida skiria ypatingą dėmesį šiam iškiliam išminčiui. Lietuvoje 2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų kultūros metais, tačiau Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka gvildena ir viešina Vilniaus Gaono palikimą ir organizuoja jam skirtus renginius jau nuo 2019 metų, kai Nacionalinėje bibliotekoje saugoma Vilniaus Gaono darbų rinktinė buvo įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Jau vienuoliktoje dirbtuvių PATS SAU virtualių dirbtuvių laidoje „Rankdarbiai namisėdoms“ moksleivių laukė netikėtas svečias. Šį kartą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje svečiavosi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Kūrybos laboratorijos vyresnysis edukatorius Ugnius Raugalas.

Visai neseniai, balandžio 15-ąją, minėjome Pasaulinę kultūros dieną. Nors šiemet, karantinui diktuojant savo taisykles, šventė buvo gerokai kuklesnė – turėjome apsieiti be tarptautinių konferencijų, forumų, savivaldybių kultūros darbuotojų apdovanojimų, koncertų, parodų ir kitų renginių, akivaizdu, kad kultūros svarba visuomenėje dar labiau išaugo. Jei ir Jūs ilgitės turtingesnio kultūrinio gyvenimo, kviečiame pasidomėti šiais portalo epaveldas.lt ištekliais.

Iškilmingas 20-osios Nacionalinės bibliotekų savaitės atidarymas balandžio 23 d. įvyko nuotoliniu būdu iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Ta proga virtualius sveikinimus skaitančiai Lietuvos visuomenei ir bibliotekininkų bendruomenei per Nacionalinės bibliotekos „YouTube“ kanalą siuntė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) pirmininkė Jolita Steponaitienė. Tradiciškai buvo paskelbti geriausi praėjusių metų bibliotekininkai.

2020 m. balandžio 23–29 d. Lietuvoje jau 20-tą kartą vyksta Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Jubiliejinė savaitė šiemet kitokia – be tarptautinės konferencijos, šventinio šurmulio, gausių kiekvienoje bibliotekoje vykstančių renginių. Viešąjį visuomenės gyvenimą visame pasaulyje pakoregavo kova su koronavirusu, su apribojimais susidūrė ir Lietuvos bibliotekos. Bet Nacionalinė bibliotekų savaitė šiemet vis tiek įvyks. Kitokia, bet dėl to dar įsimintinesnė.

Primename, kad iki balandžio 27 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka laikinai aptarnauja lankytojus tik nuotoliniu būdu, šiomis dienomis nevyksta ir renginiai.

Šiais metais Holokausto atminties diena, Yom HaShoah arba Katastrofos diena, dėl suprantamų priežasčių minima kitaip. Ji, kaip ir daugelis kitų veiklų, persikelia į virtualią erdvę. Balandžio 20 d. Pasaulio žydų kongresas internetu surengė Yom HaShoah paminėjimo ceremoniją, prie kurios prisijungė ir Lietuvos žmonės – žydai ir nežydai. Prisijungė visi, kuriems svarbi žmogaus gyvybė, tautos išlikimas ekstremaliomis sąlygomis. Tai aktualu ir šiandien, kai visą pasaulį užgriuvo koronoviruso pandemija.

Grožinių kūrinių vyresniems paaugliams per metus išleidžiama gana mažai, o šiai auditorijai skirtus lietuvių autorių kūrinius paprastai galima suskaičiuoti ant vienos, o sėkmingų metų atveju ant abiejų rankų pirštų. 2014 m. leidyklos „Alma littera“ sumanytas „Paauglių ir jaunimo literatūros konkursas“ paskatino kurti ir leisti knygas šiai skaitytojų grupei. Per šį konkursą į literatūrą atėjo ir jau spėjo įsitvirtinti tokios rašytojos kaip ne vieną premiją pelniusi Ilona Ežerinytė ar Daina Opolskaitė.

Ar įmanoma biblioteka be bibliotekininkų? „Žmonių biblioteka“ be jų sunkiai įsivaizduojama! Nacionalinės bibliotekų savaitės proga Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kviečia artimiau susipažinti su vaikų bibliotekininkais ir sužinoti, kokius vaikų literatūros kūrinius jie skaitė vaikystėje, kokių knygų pasaulius labiausiai norėtų ištyrinėti ir kodėl, jų manymu, biblioteka – šauniausia vieta dirbti.

Neįprasta padėtis įkalino namuose, tad turime iš naujo mokytis judėti individualiai, be trenerio, patys būdami atsakingi už save. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Sveikatos stiprinimo skyriaus kineziterapeutė Dovilė Šimonytė-Šturienė vedė paskaitą „Aktyvių žaidimų idėjos – pajudėk namuose su šeima“. Joje kalbėjo apie vaikų ir tėvų aktyvumo svarbą, naudą ir galimybes namų sąlygomis.

Ar rizikuotumėte gyvenimu, gelbėdami knygas? Atsakymas į šį klausimą pateikiamas jau mėnesį Hjustono Holokausto muziejuje veikiančioje parodoje „Knygų gelbėtojai: partizanai, poetai ir lenktynės su laiku gelbstint žydų kultūros vertybes nuo nacių“ (The Book Smugglers: Partisans, Poets, and the Race to Save Jewish Treasures from the Nazis).

Karantino metu Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai užvėrus duris lankytojams, gerokai išaugo jos teikiamų nuotolinių paslaugų paklausa – vien el. knygų skolinimasis per pirmąsias dvi savaites padidėjo 2,4 karto. Tačiau pasikeitusi situacija sukelia nemažai klausimų esamiems ir naujiems nuotolinių paslaugų vartotojams – sulaukiame daug skambučių informacijos telefonu ir el. paštu, o paslaugos „Klausk bibliotekininko“ užklausų skaičius išaugo daugiau kaip 2 kartus.

„Google“ futurologas Thomas Frey‘us sako, kad verslininkai jau šiandien rimtai svarsto, ar kitas jų pasamdytas darbuotojas turėtų būti žmogus, ar mašina. Juk mašinos gali dirbti tamsoje, joms nereikia atostogų, jos neserga, nejaučia nerimo, gali dirbti viršvalandžius. Kyla klausimas, ar technologijų pažanga lems darbo vietų nykimą, ar atvirkščiai – augimą. T. Frey‘us teigia, kad ištobulinusieji tris svarbiausius ateities įgūdžius – gebėjimą prisitaikyti, lankstumą ir išradingumą – turės daugiau galimybių, nei gali įsivaizduoti.