Parodų archyvas

Paroda „De horribilibus monstris“: fantastiniai gyvūnai bibliotekoje

2019 m. sausio 23 d. – kovo 17 d.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius kvietė susipažinti su fantastiniais gyvūnais ir jų atsiradimu bibliotekoje.

Kur gyvena vienaragiai ar kaip įveikti drakoną – senųjų laikų, viduramžių ir naujųjų laikų gamtos istorikai, dailininkai, mokslininkai bandė atsakyti į panašius klausimus. Su spaudos atsiradimu XVI a. ir jos tobulėjimu radosi vis daugiau skirtingo turinio knygų, kuriose apsigyveno siaubingos pabaisos, mitinės būtybės ir fantastiniai gyvūnai. Pasauliui pažinti skirtose knygose, didžiųjų kelionių dalyvių pasakojimuose, moksliniuose veikaluose ir menininkų darbuose pynėsi mitai ir tikrovė, knygose nugulę ne tik tekstu, bet ir įmantriomis dailininkų sukurtomis interpretacijomis. Nežinojimas, baimė ir vaizduotė bene daugiausia nulėmė šių gyvūnų radimąsi senuosiuose spaudiniuose.

Kada išnyko skraidantys vėžliai ir šarvuoti raganosiai? Kur gyveno baisiausi jūrų monstrai? Kas išdrįso įrodyti, kad vienaragiai niekada neegzistavo šiame pasaulyje?

Pasauliui pažinti skirtuose darbuose, kosmografijose, kelionių aprašymuose, žemėlapiuose ilgą laiką knibždėte knibždėjo galybė mitinių būtybių ar net pabaisų ir istorijų, liudijančių jų egzistavimą, dauginimąsi ir geografinę lokaciją. Šių gyvūnų realumas iki pat XVI a. vidurio nebuvo kvestionuojamas – graikų ir romėnų gamtos istorikų veikaluose buvo aprašyta gausybė skirtingų gyvūnų, apipintų mitinėmis istorijomis ir pasakojimais. Didžiųjų kelionių dalyviai savo kelionių aprašymuose liudijo regėję įvairiausių jūros ir sausumos gyvūnų – dailininkai, pasiremdami šiais pasakojimais, sukūrė jų atvaizdus knygoms. Tik XVI a. viduryje – XVII a. buvo pradėta kritiškiau vertinti girdėtas istorijas ir skaitytus liudijimus. Žemėlapiuose jūrų gyvūnai išnyko, nes labiau buvo telkiamasi į tikslumą, knygose vis dažniau buvo bandoma pagrįstai aprašyti ir pavaizduoti įvairiausius gyvūnus. Šie gyvūnai iš jūrų ir miškų persikėlė į simbolines emblemas, heraldiką, knygų puošybos elementus.

Parodos kuratorė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Milda Kvizikevičiūtė tyrinėja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingų asmenų kelionių Vakarų Europos šalyse aprašymus (XVI pab.–XVIII a.) bei juose užfiksuotus kelionių įspūdžius, miestų aprašymo modelius ir jų unikalumą bendrame Europos kelionių raštijos kontekste. Kuratorė domisi XVI–XVIII a. LDK kilmingųjų asmenų rankraštinėmis silva rerum – užrašų knygelėmis. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje ji tyrinėja senuosius spaudinius.

Daugiau informacijos ›