Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
Naujienos iliustracija 2023 m. spalio 31 d.

Vladimiro Tarasovo dovana Nacionalinei bibliotekai

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos džiazo muzikantas, režisierius, instaliacijų autorius Vladimiras Tarasovas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai dovanoja beveik 150 vnt. 1983–2022 metų kūrinių, maestro atliktų solo ir su kitais Lietuvos ar užsienio atlikėjais bei kolektyvais, įrašų. Diskografijoje – visiems gerai žinomo GTČ (V. Ganelino, V.Tarasovo, V. Čekasino) trio įrašai, taip pat kūriniai, atlikti su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, muzikantais Jonu Raskinu, Chrisu Brownu, Jasonu Hoopesu ir kt. Įrašai daryti Lietuvoje ir užsienyje – Suomijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Austrioje, Lenkijoje ir kt.

Nacionalinės bibliotekos Muzikos fondas pasipildys CD ir vinilo plokštelėmis, jų klausytis lankytojai galės Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje.

Apie Vladimirą Tarasovą

Vladimiras Tarasovas gimė 1947 m. birželio 29 d. Archangelske (Rusija). Lietuvos perkusininkas, kompozitorius, dailininkas, režisierius, pedagogas. Konceptualistas, vienas žymiausių XX a. Lietuvos perkusinininkų virtuozų, free džiazo ir audiovizualinių instaliacijų kūrėjų. Nuo 14 metų griežė Archangelsko džiazo ir estradiniuose ansambliuose. 1966–1967 m. studijavo Leningrado konservatorijoje (už džiazo sklaidą iš jos pašalintas). Nuo 1967 m. gyvena Lietuvoje. Savo penkis dešimtmečius kauptą garsių menininkų meno kūrinių kolekciją padovanojo Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui; išleistas katalogas „Draugų muziejus“ (2000, sudarytojas A. Gelūnas).

Kūrybinė veikla

1969–1971 m. grojo duetu su pianistu Viačeslavu Ganelinu, nuo 1971 m. – ir su saksofonininku Vladimiru Čekasinu (Ganelino trio, GTČ). 1967–1969 m. grojo Lietuvos nacionalinės filharmonijos orkestre „Nemuno žiburiai“, 1969–1972 m. – Lietuvos radijo ir televizijos orkestre, nuo 1972-ųjų – Lietuvos nacionalinės filharmonijos orkestre. Nuo 1984 m. Lietuvos nacionalinės filharmonijos solistas (perkusininkas), pučiamųjų orkestro „Trimitas“ pučiamųjų instrumentų grupės koncertmeisteris, ansamblio „The Lithuanian Art Orchestra“ (1991 m. įkūrė V. Tarasovas) perkusininkas. Dalyvavo daugelyje tarptautinių džiazo festivalių (tapo laureatu), koncertavo Europos, Azijos valstybėse, Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip solistas su daugeliu žymiausių džiazo muzikantų.

1999–2002 m. Lietuvos rusų dramos teatro vadovas (pastatė spektaklį „Ir nedelsdamas išgėrė“ (1999) pagal V. Jerofejevo poemą proza „Maskva–Petuškai“, E. E. M. Geisto muzikinę dramą „Dioniso sugrįžimas“, 2002). Puškino Interstudijoje – sintezės ir animacijos teatre pastatė (su J. Sobolevu), W. A. Mozarto operą „Don Žuanas“. Dėstė Orleano, Düsseldorfo ir Vilniaus dailės akademijoje, Berlyno Podewillio centre, Bremeno muzikos akademijoje.

Pasaulyje vertinamas kaip vienas išradingiausio garsyno ir raiškiausios vizualinės potekstės perkusininkų. Sukūrė daugiau kaip 30 kūrinių mušamiesiems instrumentams, tarp jų – ciklą solo „Atto“, „Atto I–IX“ (1984–1989), kamerinių instrumentinių ir orkestrinių kūrinių, tarp jų – „Laikrodžių parduotuvė“ mušamiesiems instrumentams ir preparuotam fortepijonui (2012), performansų, kino (nuo 1987 m.), teatro (nuo 1990 m.), choreografijos spektaklių (nuo 1998 m.) muzikos, daugiau kaip 40 kinetinių garso ir vaizdo instaliacijų, tarp jų – „Raudonasis vagonas“, „Įvykis muziejuje, arba Vandens muzika“, „Raudonasis paviljonas“, „Raudonasis kampelis“, „Vagonas“, „Eime, mergaitės“ (su I. Kabakovu, 1991–2003), „Instaliacija vienatvėje“ (1996), „Beveik ne“ (2005, abi su S. Flohr), „Visi“ (su C. H. Motz, 1996), „Pelkių auksas“ (su A. Belkinu, 2004), „Tvanas“ (su F. Mannu, 2009), „Vandens muzika“, „Koncertai musėms nr. 1–3“, „Varpai šv. Kazimierui“ (15 vėjinių vamzdinių varpų Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios bokštuose, 1997), „Dvasių muzika“, „Noktiurnas popieriui“, „Ach so...“, „Kalėdų vainikas“, „Kaziukas“, „Šechina“, „Garso žaidimai“ (1994–2005), „Gobustanas“ (2009), „Konstaliacija“, „Trečioji upė“ (abi 2011); jas eksponavo individualiose ir grupinėse parodose Lietuvos ir pasaulio prestižinėse salėse, bažnyčiose, parkų, tvenkinių ir kitose erdvėse.

Parašė knygas „Trio“ (1998, 2004), „Tam-Tam“ (2009, abi rusų kalba), atsiminimų knygą „Būgnininko dienoraščiai“ (2020).

Apdovanojimai

Pasaulio jaunimo ir studentų festivalio Havanoje (1978; su Ganelino trio), Rusijos premijos „Triumf“ (2009), tarptautinio festivalio „Vilnius Jazz“ (2012) laureatas. Birštono džiazo festivalio Didysis prizas (2004). Lietuvos nacionalinė premija (2016, kaip Ganelino trio nariui).