„Jos kūrybos būdas lėtas, mąslus, prabangiai lyriškas ir visiškai užvaldantis“, – laikraštyje „The New York Times“ Onutės Narbutaitės muziką 2004-aisiais apibūdino žymiausias šių dienų muzikologas Richardas Taruskinas (Jungtinės Amerikos Valstijos). Šiais, pasaulyje žinomiausios Lietuvos kompozitorės O. Narbutaitės jubiliejiniais metais, klausytojai kviečiami į jos kūrybos vakarus ir susitikimus.

Kviečiame į diskusiją apie akcijos „Metų knygos rinkimai 2016“ vaidmenį, ypatybes ir knygų atrankos kriterijus. Aptarsime ir tai, kaip mokytojams ir bibliotekininkams pavyksta sudominti vaikus lietuvių autorių kūryba, kokia šiuo tikslu organizuojama veikla.

Kviečiame susitikti su nauja knyga ir naujais jos – o gal ir būsimais jūsų pačių – herojais: su menu netikėtai susidūrusia ir kultūringa tapusia pele Stase, atvykėliu keistuoliu drambliu Odžiu, senienų mėgėju triušiu Kardamonu, pagiežingu šešku Aldonu Beretinsku ir kitais gyvūnais. Gyvūnais, (ne)tyčia primenančiais tam tikras kultūros gyvenimo gatvėmis vaikštančias personas. Veikėjais, padedančiais suprasti, kad menininkas – ne tik dažais išsitepliojęs dėdulė prie molberto...

Postindustrinėje XXI a. visuomenėje kūrybiškumas laikomas viena didžiausių vertybių. Šiuo metu kūrybiškumo lavinimas yra daugelio aukštojo mokslo įstaigų ir verslo įmonių dėmesio centre, tačiau Lietuvos mokyklose jis dažniausiai suvokiamas kaip paskirų meninių įgūdžių lavinimas, nors šiuolaikiniame pasaulyje yra tyrinėjamas ir taikomas tiek moksle, tiek versle, tiek tobulėjant asmeniškai. Siekdami atliepti šias kūrybiškumo vaidmens tendencijas, kviečiame į seminarą „Kūrybiškumas muzikos pamokoje: poreikis, iššūkiai, galimybės“.

Dabartinei Europos būklei įvertinti reikalinga nuodugni diagnostika ir prognostika. Bandyti apibrėžti dabarties Europoje ir pasaulyje vykstančius procesus, įvardyti jų priežastis, tarpusavio sąsajas, ieškoti istorinių analogijų, prognozuoti ateitį – pareiga, kurios imasi šių dienų intelektualai, suvokdami, kad ne tik ateities prognozės, bet ir dabarties aiškinimai ne visada yra iki galo įgyvendinama užduotis.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į Lietuvių rašytojų draugijos (JAV) 70 metų minėjimą ir virtualios parodos „Lietuvių rašytojų draugija: septynių dešimtmečių istorija“ pristatymą.

Lapkričio 17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Graikijos Respublikos ambasados nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė J. E. dr. Vassiliki Dicopoulou

Lapkričio 16 d. vykusios Vilniaus III-iojo vadovų klubo dalyviai lankėsi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, susipažino su jos veikla, erdvėmis ir galimomis bendradarbiavimo perspektyvomis.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto renginių ciklas „Filologijos ruduo“ vyksta jau 37 metus iš eilės. Tradicija tapę renginiai kasmet sutraukia būrį jaunų, kultūrai neabejingų žmonių. Vyksta įvairios paskaitos, literatūros patyrimai, poezijos skaitymai, bardų dainų vakarai. Autorinės poezijos ir prozos skaitymų vakaras šiemet vyksta Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Išėjo žurnalo „Tarp knygų“ 10 numeris. Jame skaitykite:

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos galerija atveria duris naujiems reginiams. Šį sykį – fotografo Eugenijaus Barzdžiaus darbų parodai „Pelkių derlius“.

Šiuolaikiniam žmogui gerai pažįstama nesvyruojanti Šiaurės šalių pozicija: vaikai ir jaunimas nusipelno pagarbos. Šiaurės šalių literatūra ir iliustracijos įkvepia juos mąstyti savo galva, lavinti vaizduotę, mintis ir jausmus, skatina būti drąsius, laisvus ir patrakusius, – visai kaip vėjas. Siekdamas atskleisti šį požiūrį ir Šiaurės Europos gamtos kontrastus, taip pat šiame regione senas tradicijas turintį vaizdinio pasakojimo meną, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje pristato Šiaurės šalių vaikiškų knygų iliustracijų parodą „Su vėju!“ (angl. Into the Wind!).

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė – tai renginys, kuriame sutartu laiku tūkstančiuose Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų, mokyklų, ikimokyklinio ugdymo ir kitų kultūros ir švietimo įstaigų vyksta Šiaurės šalių literatūros skaitymai. Kasmet į šią iniciatyvą įsitraukia daugiau nei 2 000 institucijų iš viso Šiaurės ir Baltijos regiono, skaitymuose dalyvauja dešimtys tūkstančių vaikų ir suaugusiųjų vienuolikoje šalių ir autonominių sričių. Šiais metais Šiaurės šalių bibliotekų savaitės tema – „Ateitis“, o pati savaitė Šiaurės šalyse rengiama jau 20-ą, Baltijos šalyse – 19-ą kartą. Kviečiame prisijungti prie didžiulio būrio įvairių tautų skaitytojų ir dalyvauti renginiuose.

Ar kada sėdėdami paslaptingai aptemdytoje teatro salėje ir stebėdami trapius, bet neįtikimai ištvermingus siluetus scenoje susimąstėte, kaip kuriamas baletas? Kaip baleto šokėjai geba judesiu perteikti pasakojimą, nuotaiką ir emociją, o ypač – poeziją ir jos grožį?

Moderni švietimo įstaiga ta, kuri ne tik siekia gerinti mokinių pasiekimus skirtingose disciplinose, tačiau ir ugdo kultūringą, visapusiškai išsilavinusią ir nuolat tobulėjančią asmenybę. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas teigia, kad tam būtinas bendradarbiavimas, o pagrindinis saitas jungiantis švietimo, verslo ir kultūros institucijas yra mokytojai bei mokyklų vadovai. Jie savo pavyzdžiu ir asmenine iniciatyva siekia vaikams ugdymo procesą padaryti žaismingą ir susietą su realybe.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia susitikimų, skirtų pažinčiai su roko muzika, ciklą. Antrojoje paskaitoje toliau kalbėsime apie roko muzikos šaknis – šįkart apie ankstyvąjį akustinį bliuzą. Kad nebūtų per patogu ar įprasta, šį žanrą aptarsime per jo religiškumo prizmę.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pradeda analitinių diskusijų ciklą dabartinei Europos padėčiai aptarti. Diskusijose greta diagnostinio situacijos vertinimo esminis dėmesys bus skiriamas prognostinei analizei, tikėtiniems Europos Sąjungos ir Lietuvos Europos Sąjungoje (ES) vystymosi scenarijams. Šiandien kviečiame į pirmąją, tiesiogiai transliuojamą diskusiją „Lietuva ir Lenkija: europinė santykių dimensija“.

Lapkričio 9 d. Sankt Peterburge esančioje Rusijos mokslų akademijos bibliotekoje atidaryta paroda prof. Eduardo Volterio 160-osioms gimimo metinėms paminėti. E.Volteris – žymus kalbininkas, etnografas, archeologas, bibliotekininkas, vienas iš Lietuvos universiteto ( dab. Vytauto Didžiojo universiteto) įkūrimo iniciatorių.

Šiemet sukanka 100 metų, kai Amerikos lietuviai pirmą kartą surengė visuotinę „Lietuvių dieną“. 1916 m. lapkričio 1 d. tuometis šalies prezidentas Woodrowas Wilsonas leido visose Jungtinėse Amerikos Valstijose rinkti aukas nuo karo kenčiantiems lietuviams. Mūsų tautiečiai emigracijoje telkėsi, organizavosi ir iki akcijos pabaigos surinko daugiau nei 170 tūkstančių dolerių paramą. Minėdami šį itin svarbų, tačiau nedaugeliui žinomą mūsų istorijos įvykį, kviečiame į Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus Juozo Skiriaus knygos „Lietuvos valdžios ryšiai su JAV lietuviais 1926–1940 metais: suartėjimo kelių paieškos“ pristatymą.

Ar pastebėjote, kad vaikai Lietuvos himną nesunkiai išmoksta mintinai, bet nesupranta, ko mums iš tiesų XIX a. pabaigoje linkėjo Vincas Kudirka? Gal tai pasakytina ne tik apie vaikus? Knygos „Tautiška giesmė. Įdomybių knyga V. Kudirkos kūrinio motyvais“ autoriai pastebėjo ir nusprendė imtis darbo. „Tautiška giesmė“ – knyga, kurią bent kartą atsiversti privalo kiekvienas lietuvis.