Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido vokiečių istoriko Klauso Richterio knygą „Fragmentacija Vidurio Rytų Europoje. Lenkija ir Baltijos šalys 1915–1929 m.“ Naujausiųjų laikų Rytų Europos istorijos tyrinėtojo, Birminghamo universiteto profesoriaus Klauso Richterio tyrimų sritys yra Lenkijos ir Baltijos valstybių socialinė istorija, Vokietijos santykiai su Rytų Europos valstybėmis, nacionalizmo ir tautinių konfliktų šiame regione istorija.

Ką reiškia būti kūrėju šiandien, kai technologijos ir visuomenės lūkesčiai nuolat keičiasi? Kaip kurti įtraukų ir paveikų kultūros turinį? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus spalio 24 d. ieškojo 120 kultūros organizacijų atstovų iš visos Lietuvos, atvykę į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuotą kūrybiškumo forumą „(Ne)matoma kūrėjo kelionė“. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vykęs renginys jau antrus metus iš eilės subūrė kūrėjus, tyrėjus ir kultūros organizacijų atstovus diskutuoti apie šiuolaikinės kūrybos iššūkius – nuo savirefleksijos ir kūrybinės laisvės iki santykio su auditorija ir technologijomis.

Darius Bastys gimė 1967 m. Kaimelio kaime, Šakių r. 1985‒1993 m. studijavo skulptūrą Vilniaus dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija). Jis yra vienas XX a. 10-ojo dešimtmečio lietuvių tarpdisciplininio meno pradininkų. Taip pat vienas tų, kurie skulptūros sampratą stumtelėjo „objekto“ link. Ne vienas šiuolaikinio meno parodų lankytojas įsiminė D. Basčio XX a. 10-ajame dešimtmetyje sukurtus objektus ‒ gigantiškus vaikiškų žaislų ar buities objektų „dublikatus“ iš šiaudų ir drobės, taip pat kitų „netaurių“ medžiagų.

Gyvas žodis. Rugsėjo pabaigoje valdančiųjų priimti sprendimai sukėlė kultūros bendruomenės nerimą. Kodėl bibliotekos, jų darbuotojai prisidėjo prie šalyje kilusio kultūrinio sąjūdžio ir inicijuoto protesto, komentuoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Laura Šimkevičė.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Informuojame, kad 2025 m. spalio 26 d. vyks portalo ibiblioteka.lt tobulinimo darbai, portalas nebus pasiekiamas.

Kasmet paskutinę spalio savaitę visame pasaulyje minima Pasaulinė medijų ir informacinio raštingumo savaitė (angl. „Global MIL Week“, liet. MIRKT), kurią inicijuoja UNESCO. Šios savaitės tikslas – skatinti visuomenės gebėjimus atsakingai naudotis, dalytis ir vertinti informaciją, taip pat ugdyti atsparumą dezinformacijai. Ši iniciatyva apima svarbiausias šiuolaikinės visuomenės kompetencijas – medijų ir informacinį raštingumą, kuris yra būtinas kiekvienam piliečiui, norinčiam orientuotis sparčiai kintančiame informacijos sraute, suprantant informacijos kilmę, poveikį ir jos kokybę.

Šiais metais akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ jaunieji skaitytojai Paauglių kategorijoje laureate išrinko rašytojos Aušrinės Tilindės ir iliustruotojos Robertos Railaitės knygą „Šiurpnakčio istorijos“. Nors siaubo žanras vaikų ir paauglių literatūroje vis dar laikomas iššūkiu, Aušrinė įrodo, kad jis gali būti jautrus, prasmingas ir labai paveikus.

Kviečiame visus, besidominčius komunikacijos ir informacijos mokslų sritimis, pasinerti į naujausias atvirosios prieigos elektronines knygas – viso teksto leidinius, kuriuos galite skaityti virtualiai, jums patogiu metu.  Tai puiki galimybė gilinti žinias, plėsti akiratį ir sekti naujausias mokslo įžvalgas. Keletą jų pateikiame plačiau. Prisijungti prie šios duomenų bazės galite čia.

Susipažinkite su „The World Bank Open Knowledge Repository“ (OKR) – atviruoju lobynu, prieinamu vartotojams visame pasaulyje. Naujausi leidiniai, išsamios ataskaitos ir gausi tyrimų medžiaga pasiekiama vienu spragtelėjimu tiek bibliotekoje, tiek namuose. Skaitykite, atsisiųskite, kopijuokite, spausdinkite – visa Pasaulio banko duomenų bazės išmintis dabar jūsų rankose!

Ji buvo drąsi, sąmojinga, tvirto charakterio asmenybė, kuri, gindama savo vertybinę poziciją, nesibodėjo aštresnio tono, ir ypač jautriai reagavo į moterų padėtį, tapdama viena pirmųjų Lietuvos feminisčių. Šiemet, minėdami Žemaitės (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921) 180-ąsias gimimo metines, turime progą dar kartą pažvelgti į vieną simbolinių Lietuvos kultūros figūrų.

Šiuolaikiniame mokslo, švietimo ir viešo valdymo pasaulyje vis labiau ryškėja atvirosios prieigos (angl. „open access“) principų svarba. Atviroji prieiga reiškia, kad mokslo tyrimų rezultatai, duomenys, publikacijos, bibliografinė informacija bei kita panaši medžiaga yra laisvai prieinama visuomenei – be mokėjimo sienų, prenumeratų ar kitų kliūčių. Tai skatina žinių sklaidą, inovacijas, visuomenės įsitraukimą, skaidrumą bei tarptautinį bendradarbiavimą.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Istorinė įžvalga, drąsa ir žmogiškumas – tai savybės, nulėmusios pirmojo humanitarinio apdovanojimo laureatą. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko iškilminga inauguracinė ceremonija, kurios metu įteikta pirmoji bendra Žydų mokslinių tyrimų instituto (YIVO) ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įsteigta premija.

Spalio 16-17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinė konferencija „Begãlių galybė: laisvės ir solidarumo patirtys Vidurio ir Rytų Europoje“, kuria minimos 35-osios atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metinės, suteikiančios progą naujai pažvelgti į išsivadavimo procesus regione. Ši konferencija yra ciklo „Metai su Čekija: kultūros ir solidarumo tiltai“ dalis, tad programoje išskirtinis dėmesys skirtas Vaclavui Havelui – vienam ryškiausių XX a. pabaigos demokratijos simbolių. Konferencijos pavadinimas, „Begãlių galybė“, suteiktas pagal to paties pavadinimo 1978 m. V. Havelo esė, tapusia to laikotarpio disidentų manifestu.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, bendradarbiaudamas su Judaikos tyrimų centru, išleidžia Cecile Esther Kuznitz monografijos „YIVO ir moderniosios žydų kultūros kūrimas: mokslas jidiš tautai“ („YIVO and the Making of Modern Jewish Culture: Scholarship for the Yiddish Nation“) vertimą į lietuvių kalbą. Knygos pristatymas dalyvaujant autorei vyks spalio 21 d. 18 val. Nacionalinės bibliotekos Konferencijų salėje (V aukšte).

Nuo spalio 9 d., kultūros ir meno įstaigos, organizacijos, kūrėjai bei kultūros edukatoriai kviečiami teikti paraiškas Kultūros paso veiklų atrankai, skirtai visų klasių moksleiviams ir priešmokyklinio amžiaus vaikams. Paraiškos priimamos iki spalio 23 d. (imtinai), Kultūrinės edukacijos sistemos platformoje.

Švedijos akademija 2025 m. Nobelio literatūros premiją skyrė vengrų autoriui László Krasznahorkai už įtaigią ir vizionierišką kūrybą, kuri apokaliptinio teroro įkarštyje dar kartą patvirtina meno galią. Akademija jį pavadino „literatūrine sensacija“. Laureatas gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (apie 1 mln. eurų) piniginę premiją. Premijos tradiciškai bus įteiktos gruodžio 10 dieną, minint Alfredo Nobelio mirties metines, Stokholme.

Literatūra yra viena populiariausių meno rūšių, o knygos – neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalis. Literatūros pasaulyje yra daugybė genialių rašytojų, kurių kūriniai įkvėpė ir paveikė milijonus skaitytojų visame pasaulyje. Šių autorių kūryba paliko neišdildomą pėdsaką literatūros istorijoje, o jų knygos tapo klasika. Pristatome keletą pastaruoju metu įvairių Lietuvos leidyklų išleistų knygų šia tema.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai: