Daugumai kelionės – gyvenimo dalis, aistra, pažinimo džiaugsmo šaltinis. Karantino metu, saugant savo ir artimųjų sveikatą, kelionių tenka atsisakyti. Atgaivinkime kelionių prisiminimus, potyrius, įkvėpkime kelionių dvasios, skaitydami knygas portale ibiblioteka.lt.

Daugiau informacijos rasite čia ›

Nuotolinės meno edukacijos kviečia į atviras akvarelės pamokas. Pasitelkime šią techniką dailės pagrindams gilinti. Prisiminkime vieną pirmųjų abstrakčios kompozicijos Vasilijaus Kandinskio kūrinių, atliktą akvarele. Beje, švedų tapytojos Hilmos af Klint abstrakcijos dar ankstesnės. Nepakanka tik išmokti akvarelės liejimo metodų ir būdų, svarbu suvokti idėją ar užduotį, kurią norime realizuoti. Taigi vėl grįžtame prie formų ir šviesos ritmų, tačiau skaidriai ir švariai. Švytintys spalvų sluoksniai leidžia patirti paveikslo visumą, net jeigu tai ir ne aukso pjūvio formulė.

Naudingos patikimos mokslinės informacijos skaitytojams siūlome ieškoti Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamuose užsienio duomenų bazėse. Nacionalinės bibliotekos svetainėje www.lnb.lt > ATRADIMAI > Duomenų bazės > Užsienio sužinosite, kokiose prenumeruojamose užsienio duomenų bazėse galima ieškoti reikalingos informacijos.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga ne visoms šalims ir tautoms atnešė laisvę ir galimybę savarankiškai plėtoti savo valstybių ir visuomenių gyvenimą. Vidurio ir Rytų Europa daugeliui metų pateko į sovietų gniaužtus, buvo izoliuota nuo laisvojo pasaulio. Tuoj po karo ėmė prastėti Sovietų Sąjungos ir buvusių sąjungininkių santykiai. Laisvojo pasaulio šalims gana greit tapo aišku, kad sovietų skleidžiama komunizmo propaganda yra rimtas iššūkis jų nacionaliniam saugumui ir reikia imtis priemonių šiai grėsmei neutralizuoti. Čia ypač svarbi JAV, kaip vienos iš supervalstybių, pozicija. Įvertinus to meto technologines galimybes, suvokta, kad pro „geležinę uždangą“ prasiskverbiančios radijo transliacijos gali būti viena iš efektyviausių priemonių ideologinei kovai su SSRS. JAV valdžia skyrė daug žmogiškųjų ir materialiųjų resursų radijo transliacijoms į sovietų kontroliuojamas teritorijas organizuoti. JAV radijo stočių bangos pasiekdavo ir sovietų okupuotą Lietuvą bei prisidėjo prie vakarietiškų, demokratinių vertybių sklaidos, tautinio sąmoningumo ugdymo, kritiškos pozicijos Sovietų Sąjungos atžvilgiu formavimo.

„Kiekvienas žmogus – tai pasaulis. Po kiekvienu akmeniu guli pasaulio istorija“, – yra pasakęs vokiečių rašytojas Heinrichas Heine. Kviečiame pažinti pasaulio istoriją patraukliai ir inovatyviai. Prisijunkite prie virtualių skaitytojų būrio, skolinkitės ir skaitykite elektronines knygas portale www.ibiblioteka.lt.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos įrašų kolekcija yra viena iš nedaugelio, kur taip nuosekliai sukauptas ir išsamiai pristatomas žymiausio lietuvių kompozitoriaus garsinis palikimas, atspindintis ir lietuviškos muzikos diskografijos raidą. Bibliotekoje saugomi M. K. Čiurlionio muzikos įrašai yra skirtingose laikmenose. Tai šelako ir vinilo plokštelės, magnetofono kasetės ir kompaktinės plokštelės. Seniausi įrašai įgroti 1924 m. („Šėriau žirgelį“, Antano Vaičiūno diriguojamas Šaulių sąjungos choras), naujausi – 2020 m. („Bėkit, bareliai. Liaudies dainos“, Romo Gražinio diriguojamas „Aidijos“ choras ir pianistas Rokas Zubovas). Geografiniu požiūriu M. K. Čiurlionio muzika buvo įgrota ir išleista net keturiuose kontinentuose, ją atliko ne tik europiečiai, bet ir muzikai, kilę iš Azijos bei Afrikos. Iš viso M. K. Čiurlionio diskografiją Nacionalinėje bibliotekoje sudaro per 200 skirtingų pavadinimų muzikos įrašų ir daugiau nei pusantro tūkstančio juose įrašytų kūrinių.

Pristatome duomenų bazės „Taylor & Francis Group“ elektroninių knygų, kurias įsigijo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kolekciją. Šioje kolekcijoje esančios socialinių ir humanitarinių mokslų el. knygos mūsų skaitytojams pasiekiamos iš asmeninių įrenginių. Kaip tai padaryti, galite sužinoti čia.

Tebesitęsiant pandemijai ir gyvenant karantino sąlygomis, susiklosčius konfliktinėms situacijoms ir kamuojant nuovargiui, į naujus iššūkius, nesėkmes galime reaguoti labai audringai. Neretai stiprios neigiamos emocijos nukreipiamos į vaikus ir sutuoktinį, o tai dar labiau apsunkina ir taip nelengvą šių dienų šeimos gyvenimą.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Jeigu esate neabejingi asmeninėms istorijoms, domitės tikrais pasakojimais apie tikrų žmonių gyvenimą realiomis aplinkybėmis, jus žavi ir jaudina patirtys, jausmai, atsivėrimas, siūlome skaityti autobiografinius romanus. Tai nepaprastai drąsūs, intymūs, dažniausiai – dramatiški autoportretai. Iš šio žanro knygų galite susipažinti su įvairių epochų spalvingomis asmenybėmis neapleisdami savo įpročio skaityti elektronines knygas portale ibiblioteka.lt. Jei dar to nedarėte – pabandykite, gal toks skaitymas – kaip tik jums.

Mieli Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitytojai, lankytojai ir bičiuliai, brangūs kolegos,

„Poezija kalba tiems, kurie supranta daugiau, negu gali jinai pasakyti“, – kažkada yra pasakęs poetas Marcelijus Martinaitis. Penktojoje, paskutinėje, ciklo „Biblioterapija iš namų“ laidoje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubo vadovės Rasa Derenčienė ir Daiva Janavičienė bei viešnia iš Klaipėdos universiteto, poezijos terapeutė ir rašytoja dr. Jūratė Sučylaitė pasakoja, kad poezija gali prabilti į kiekvieną iš mūsų, svarbu pasirinkti posmus, atliepiančius nuotaiką, būseną ir teikiančius viltį.  

Mieli lankytojai, primename, kad Nacionalinė biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, o prieššventinę dieną dirba viena valanda trumpiau.

Tiesioginės – jau tryliktosios – transliacijos metu su jaunaisiais kūrėjais vėl sveikinosi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos dirbtuvių PATS SAU kuratoriai Donatas Kubilius ir Adriana Daškevič. Šiandien kvietėme Motinos dienos proga kurti papuošalus mamai.

„Lietuva skaito!“ – tai gegužės 7-ąją, Lietuvai minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, vykstantis renginys, kviečiantis kuo plačiau dalintis skaitymo virusu ir laužyti su skaitymu susijusius stereotipus. Lietuvos leidėjų asociacijos ir Lietuvos spaustuvininkų asociacijos inicijuojama skaitymo skatinimo akcija vyksta kasmet, nuo 2015 m. šios iniciatyvos partnerė yra Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Šiųmetės akcijos „Lietuva skaito!“ šūkis: „Atrask klasikus! Nes gera literatūra yra amžina.“ 

Pasirodė ilgai lauktas pusmetinio leidinio Šiandien aktualu 2019 m. antrojo pusmečio numeris. Tai straipsnių rinkinys bibliotekų darbuotojams, leidžiamas spausdintiniu ir elektroniniu formatais, prieinamas visiems vartotojams, sklaidantiems Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tinklalapį (meniu juostoje: Paslaugos / Bibliotekininkui / Profesiniai informacijos ištekliai / Literatūra praktikams). Leidinio interaktyviosiomis sąsajomis galima naudotis tik jį atsisiuntus.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka jungiasi prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) ir kitų kultūros lauko institucijų iniciatyvos – balandžio 30 d. 15 val.  dalyvaus virtualiame forume „Lietuvos kultūros lyderiai: patirtys, iššūkiai ir galimybės“.

Immanuelio Kanto „Apie pedagogiką“ – tai trumpas ir aiškiai parašytas apibendrinimas, ką reiškia mokyti, ugdyti ir lavinti. Nors rašyta XIX a. pradžioje, ši knyga išlieka aktuali ir šiandien: joje suformuluoti ugdymo ir lavinimo tikslai, tėvų ir mokytojų vaidmenys, aptariami tinkamiausi lavinimo metodai. Knyga aktuali kiekvienam, kuriam tenka ugdytojo, lavintojo ar pedagogo vaidmuo ir kuris ieško atsakymų į klausimus, kaip geriausiai atlikti šį nelengvą jam tekusį vaidmenį.

#GyvasŽodis. Šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Ta proga rubrikos autoriams, savo srities profesionalams, siūlome pasidalyti mintimis, kaip per šiuos tris dešimtmečius keitėsi šalies bibliotekos. Šiame numeryje Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė primena, kad šiemet Nacionalinė bibliotekų savaitė vyksta jau 20-ąjį kartą, apžvelgia, kaip bibliotekos per šiuos du dešimtmečius keitėsi.

Rašytojo Vido Morkūno novelių rinktinė „Pakeleivingų stotys“ (2019, leidykla „Odilė“), ketvirtoji autoriaus knyga, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išrinkta kūrybiškiausia 2019-ųjų knyga dar gerokai prieš karantiną. Kad tai viena pačių stipriausių ir originaliausių 2019 metų lietuvių literatūros knygų, ką tik pakartojo žurnalo „Metai“ balandžio numeryje pasirodžiusios diskusijos apie praėjusių metų knygas dalyviai kritikai Gintarė Bernotienė, Laimantas Jonušys, Donata Mitaitė, Jūratė Sprindytė.