Istorija dažnai pasakojama per didžiuosius įvykius – karus, okupacijas, politinius sprendimus. Tačiau kartais ją diktuoja tylūs, asmeniniai pasirinkimai, priimti pačiais sudėtingiausiais laikais. Ir tai lemia ateities kartų likimus.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos atvirasis fondas pasipildė naujomis knygomis. Šie leidiniai kviečia geriau pažinti Lietuvos miestų ir miestelių praeitį, Vilniaus krašto istoriją šimtmečio skerspjūvyje, lietuvių gyvenimą ir palikimą už Atlanto, taip pat susipažinti su Kurpiečių ir Vilnijos regionų ambasadorėmis – Velykų verbomis.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka savo veiklos istoriją skaičiuoja nuo 1919 metų. Koks buvo pirmasis Nacionalinės bibliotekos pavadinimas? Kokiame mieste veikė biblioteka tarpukario laikotarpiu? Kelintais metais Nacionalinė biblioteka pradėjo veiklą dabartiniame pastate? Kokia yra seniausia Nacionalinėje bibliotekoje saugoma knyga lietuvių kalba? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinosite ekskursijos po Nacionalinę biblioteką metu.
Artėjant Pasaulinei meno dienai kviečiame pažinti pasaulio menininkų asmenybes iš arčiau Lietuvos nacionalinės bibliotekos parengtoje knygų ekspozicijoje „Menininkai romanų puslapiuose“. Atrinkome įdomiausius pasakojimus apie didžiųjų meno žmonių gyvenimus, talentų raidą, meilės ryšius, aitras, konkurenciją bei dažnai aplankančią kūrybinės vienatvės tylą.
Duomenų bazė medici.tv kviečia patirti išskirtinę muzikinę kelionę iš namų arba po žvaigždėmis, nakties tyloje arba bet kurioje kitoje vietoje, kur labiausiai norisi ramybės.
2026 m. kovo 12 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje gausiai susirinkusiai publikai apie danišką madą papasakojo žurnalistė ir LRT laidų vedėja Deimantė Bulbenkaitė. Ją kalbino Nacionalinės bibliotekos parodų kuratorė, kultūros edukacijos tyrėja ir menotyrininkė Daura Polonskytė.
Mieli lankytojai,
primename, kad Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, taigi kovo 11 d. biblioteka skaitytojų neaptarnaus.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vartotojams suteikia prieigą prie vienos žinomiausių akademinės leidyklos „Oxford University Press“ išteklių, kuriuos sudaro įvairaus turinio duomenų bazės. Jos yra nepakeičiamas įrankis studentams, mokslininkams ir visiems, ieškantiems reikalingų ir gilių, ekspertų patikrintų, žinių įvairiausiomis temomis.
Antrajame 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeryje skelbiamas pokalbis su kalbininke, vertėja Regina Koženiauskiene, prisimenami lietuvių lingvistinės stilistikos pradininko Juozo Pikčilingio darbai, apžvelgiami Anykščių krašto vardyno tyrimai, pristatoma mažai tirta tema – studentų metakalba.
Kovo 13 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma Gustės Kripaitės ir Jokūbo Vaicekausko paroda „Atmintukas“. Taikant medijas, filosofiją, technologijas ir abstrakcijas paroda tyrinėja galimybę dokumentuoti prisiminimus pasitelkiant individualius liudijimus ir procesus. Kūriniuose aiškinamasi, kaip skirtingos mechaninės ir organinės atminties saugojimo formos sukuria vertę.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė inicijavo trijų Baltijos valstybių nacionalinių bibliotekų vadovų susitikimą. Lietuvos, Latvijos ir Estijos bibliotekų direktoriai sutarė dėl strateginės partnerystės stiprinimo, akcentuodami kaimynystės svarbą sprendžiant geopolitinius iššūkius, saugant kultūros paveldą bei regioninio atstovavimo europinėse institucijose būtinybę.
Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:
Palangos vasaros skaitykla – vienas unikaliausių Lietuvos modernizmo architektūros objektų, kasmet tampantis gyva kurorto kultūros erdve. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka jau 60 metų, nuo pat skaityklos veiklos pradžios, saugo pirminę skaityklos, kaip vasaros paviljono, paskirtį, autentišką eksterjerą ir interjerą, o kartu – ir pastato paveldosauginę vertę. Šiandien pastatui reikalingi skubūs remonto darbai, kad jubiliejiniu sezonu durys būtų atvertos tūkstančiams lankytojų.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia skaitytojus susipažinti su gausiu prenumeruojamų šaltinių sąrašu ir atrasti naujas galimybes savo mokslui, darbui ir laisvalaikiui. Nesvarbu, ar rašote baigiamąjį darbą, vykdote rinkos tyrimą, ar tiesiog domitės pasaulio naujienomis – geriausi įrankiai jums prieinami akimirksniu.
Skaitytojų patogumui žurnalo „Tarp knygų“ archyvą, skelbiamą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tinklalapyje, papildėme 2025 m. numeriais. Visus numerius rasite čia.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Juozapo Jaroševičiaus tritomio veikalo „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos“ trečiąją dalį „Tolesnės pastabos apie Lietuvą per pirmuosius tris šimtmečius po krikščionybės įvedimo“.
Primename, kad Nacionalinė biblioteka siūlo išbandyti duomenų bazę „Britannica Library“ iki kovo 31 dienos, todėl siūlome nedelsti ir susipažinti su joje esančia vertinga informacija.
Lietuvos kultūros paveldas sparčiai keliasi į skaitmeninę erdvę. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šiais metais tęsia ir plečia reikšmingų XVI–XX a. leidinių, archyvų bei vizualinio paveldo kolekcijų skaitmeninimą – visuomenei bus atverti išskirtiniai Europos leidybos pavyzdžiai, tarpukario dokumentai ir istoriniai Lietuvos miestų vaizdai.
Pavasarį kviečiame pasitikti prasmingai – rytus ir popietes praleisti įgyjant vertingų ir naudingų žinių. Nuo Centrinės Europos ritmų iki dirbtinio intelekto subtilybių – išsirinkite temą, kuri praturtins jūsų kasdienybę ar profesinį kelią. Prisijunkite prie bibliotekos organizuojamų nuotolinių mokymų!