Ko šiandien galime pasimokyti iš tarpukario Kauno gyventojų likimų, pokario išbandymų, rezistencijos, tremties patirčių ar Lietuvos šaulijos kūrėjo minčių? Rugsėjo 18–20 dienomis Kauno knygų mugėje Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kvies lankytojus į susitikimus, kurie padės ne tik atrasti įdomias knygas, bet ir naujai pažvelgti į mūsų valstybės, miestų ir žmonių istoriją. Nacionalinės bibliotekos programa taps tiltu tarp praeities ir šiandienos aktualijų – nuo pilietiškumo ir valstybės saugumo iki atminties, tapatybės bei kūrybos svarbos.
2026-ieji Lietuvoje paskelbti atmintinais Kanklių metais. Šia proga Muzikos ir vizualiųjų menų skyrius kviečia aplankyti ekspoziciją, skirtą vienam seniausių ir paslaptingiausių lietuvių muzikos instrumentų.
Rugsėjo 9–11 d. vyko kasmetinė tarptautinė konferencija „Nordic Libraries Together 2026“, subūrusi Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų profesionalus Oslo centrinėje bibliotekoje „Deichman Bjørvika“, kuriai Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA) 2021 metais skyrė prestižinį „Metų viešosios bibliotekos“ (angl. Public Library of the Year) apdovanojimą ir oficialiai pripažino geriausia nauja viešąja biblioteka pasaulyje. Šio renginio tikslas – drauge ieškoti atsakymo į pamatinį klausimą: kaip bibliotekoms išlikti atsparioms ir reikalingoms neramiame šiandienos pasaulyje? Šiame profesionalų renginyje dalyvavo ir Lietuvos bibliotekų specialistai, šalies nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai atstovavo Paslaugų departamento direktorė Renata Lygienė ir Informacinio aprūpinimo skyriaus vyriausioji bibliografė Vaida Sikorskaitė.
Kokią knygą iš bibliotekos pasiimsite šiandien? Galbūt esate išsiilgę romantiškos intrigos, kuri iki paskutinio puslapio neatskleis, ar Gideono jausmai Runei yra tikri. O gal norėtumėte vakarą praskaidrinti trupučiu magijos ir tapti gėrio ir blogio kovos heroje ar herojumi. Bet kodėl nepasirinkus abiejų? Siūlome stabtelėti prie naujos teminės lentynos Laisvalaikio skaitinių erdvėje (III a.) ir išsirinkti naują nuotykį.
Nuo Dante ir Boccaccio iki Umberto Eco, Italo Calvino, Alessandro Baricco ar Elenos Ferrante, italų autoriai jau daugelį amžių yra neatsiejama Europos literatūros dalis. Jų kūriniai skaitomi, verčiami ir atrandami visame pasaulyje, tačiau gausioje literatūros pasiūloje ne visada lengva atsirinkti, nuo ko pradėti.
Prasidėjus naujiems mokslo metams moksleivius, studentus, mokslininkus ir visus besidominčius pasaulio įdomybėmis, tyrimais bei naujausiomis žiniomis kviečiame atrasti vieną iš svarbių ir reikšmingų bibliotekos lobių – duomenų bazes. Jas galite pasiekti būdami bet kur pasaulyje, reikia tik vieno – turėti LIBIS skaitytojo pažymėjimą, kuris yra išduodamas visoje Lietuvoje.
Nuo rugsėjo skaitytojų laukia dar daugiau garsinių knygų – kolekciją papildė nauji leidiniai, tad jų platformoje iBiblioteka.lt jau galima rasti apie 400.
Baigdami vasarą, kviečiame švęsti spalvingą rudens sezoną ir pradėti jį dalyvaujant mokymuose, kuriuose sužinosite naujų bei dar negirdėtų dalykų ir atnaujinsite pamirštus įgūdžius, reikalingus kasdienybėje. Nuo sąmokslo teorijų iki duomenų bazių subtilybių – išsirinkite temą, kuri bus vertinga tiek asmeniškai, tiek siekiant profesinio tobulėjimo.
Išleistas paskutinis leidinio „Informacija apie Lietuvoje išleistus leidinius, gautus Nacionalinėje bibliotekoje“ numeris. Ilgus metus rengtas leidinys buvo svarbi bibliografinės informacijos sklaidos dalis ir daugeliui naudotojų tapo įprastu informacijos šaltiniu. Keičiantis informacijos paieškos ir naudojimo įpročiams, keičiasi ir jos pateikimo būdai.
Šiemet į skaitymo iššūkį „Vasara su knyga“ įsitraukė 36 576 skaitytojai. Jie iš viso perskaitė 106 157 knygas. Visas tris iššūkio užduotis įveikė 27 178 dalyviai. Šiemetinis iššūkis išsiskyrė rekordiniu švietimo įstaigų aktyvumu.
Minėdama Juozapo Albino Herbačiausko (1876–1944) 150-ąsias gimimo metines, Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skaitykla kviečia susipažinti su viena ryškiausių ir prieštaringiausių XX a. pradžios Lietuvos kultūros asmenybių.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF), vienijantis 190 šalių narių, teikia autoritetingas įžvalgas apie pasaulio ekonomikos raidą, tarptautinius santykius, finansinį stabilumą bei socialines rizikas. Nacionalinė biblioteka primena galimybę nemokamai naudotis TVF elektroninės bibliotekos „IMF eLibrary“ fondais, kuriuose pateikiama daugiau nei 23 000 publikacijų: knygų, periodinių leidinių, statistinių duomenų rinkinių ir t. t. TVF leidinius rasite Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos interneto svetainėje pasirinkę nuorodą Ištekliai › Duomenų bazės › Užsienio › Tarptautinių organizacijų leidiniai › IMF eLIBRARY. Susipažinti su rekomenduojamų visateksčių leidinių sąrašu galite čia.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka savo veiklos istoriją skaičiuoja nuo 1919 metų. Koks buvo pirmasis Nacionalinės bibliotekos pavadinimas? Kokiame mieste veikė biblioteka tarpukario laikotarpiu? Kelintais metais Nacionalinė biblioteka pradėjo veiklą dabartiniame pastate? Kokia yra seniausia Nacionalinėje bibliotekoje saugoma knyga lietuvių kalba? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinosite ekskursijos po Nacionalinę biblioteką metu.
Kaip išsaugoti ir šiuolaikinei kultūros veiklai pritaikyti unikalią Palangos vasaros skaityklą, vieną ryškiausių Lietuvos medinio modernizmo pavyzdžių, šiemet mininčią 60-metį? Atsakymų į šį klausimą rugsėjo 10–11 d. Palangoje ieškos architektūros, paveldosaugos ir kraštovaizdžio architektūros ekspertai iš Lietuvos, Danijos ir Latvijos.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka baigė įgyvendinti projektą „Nacionalinė kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, duomenų bazė“. Jo metu sukurtas Nacionalinės bibliotekos, kaip atsakingos nacionalinės įstaigos, administravimo ir informavimo veiklos modelis bei numatytos jo įgyvendinimui reikalingos technologinės priemonės.
Mieli lankytojai, informuojame, kad nuo rugsėjo 1 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dirbs įprastu laiku.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atveria mažai žinomus Kovo 11-osios signatarų tekstus ir kviečia iš naujo pažinti žmones, atkūrusius valstybę. Bibliotekos Valstybingumo centras siūlo ieškoti atsakymų pačių signatarų rašytuose tekstuose. Tam skirtas seminarų ciklas „Kovo 11-osios signatarų skaitymai“, kviečiantis visuomenę pažinti Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarus per jų mintis, idėjas ir autentiškus liudijimus.