Šiemet sukako 10 metų, kai buvo priimta Europos Parlamento rezoliucija „Europos sąžinė ir totalitarizmas“ – konsoliduotai išreikštas Europos žmonių požiūris į istorinės atminties svarbą Europos Sąjungos valstybių narių visuomenėms, jų raidai ir solidariai Europos Sąjungos ateičiai. Pabrėždamas šios rezoliucijos svarbą ir reikšmę, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras birželio 14–15 dienomis surengė mokslinę konferenciją „Europos sąžinė ir totalitarizmas: Lietuvos visuomenės istorinė patirtis XX a.“

Nacionalinei bibliotekai perduotas buvusios Lietuvos Respublikos kultūros atašė Italijoje Julijos Reklaitės sukauptas archyvas. Publikuotų dokumentų rinkinys išsamiai iliustruoja 2015–2018 m. laikotarpio mūsų šalies kultūros ženklų reprezentavimą. Kaip pabrėžiama J. Reklaitės pateiktoje 2015 m. veiklos ataskaitoje, „Italijos kultūros laukas pasižymi ypač plačiu kultūros sričių spektru ir didele regionine įvairove. Italų kultūrinis tapatumas yra stipriai susijęs su kultūros paveldu, archeologija, istorija... Kita vertus, šiuolaikinė Italijos kultūra yra didele dalimi palyginus jaunos, tik XIX a. suvienytos Italijos kultūra, kuriai būdingas inovatyvumas, smalsumas, domėjimasis pačiais naujausiais kultūrinės ir meninės raiškos būdais.“

Skaitymas – ne sezoninė veikla, tačiau literatūros mėgėjams vasara ir knyga yra neatsiejami dalykai. Vaikų ir paauglių literatūros autorė Ilona Ežerinytė ir rašo dažniausiai vasarą. Taip pat vaikams ir jaunimui kurianti Neringa Vaitkutė rašo bet kuriuo metų laiku, tačiau prisimena, kad vieną iš reikšmingų jos pasaulėjautai knygų – Vėliaus Norberto „Laumių dovanas“ – kaimo bibliotekoje skaitydavo visų savo moksleiviškų vasarų metu. Laumės, aitvarai, žaltvykslės ir kitos mitologinės būtybės greta šiuolaikinių žmonių gyvena ir jos pačios knygose. „Mitologijoje yra mūsų šaknys. O į šaknis žvilgtelėti laibai įdomu, nes jos giliai ir kartais labai tamsiose ir paslaptingose vietose“, – sako N. Vaitkutė. Tiesa, autorė neslepia, kad jos knygos ne mitologijos vadovėlis, jose mitologinės būtybės turi ir pačios autorės įsivaizduojamų savybių.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks viešas, mokslo metus užbaigiantis Fenomenologinių tyrimų instituto renginys. Jame kviečiamas dalyvauti kiekvienas, besidomintis žmogiškumu socialiniuose moksluose ir gyvenime. Kiekvienas, kuris nors gal ir bijo, bet rizikuoja būti pažeidžiamas. Kuris drįsta būti keistas ar tiesiog savimi. Ir, be abejo, visi tie, kurie atlieka ar nori atlikti kokybiškus tyrimus.

Pasirodė antrasis šiais metais žurnalo „Rubinaitis“ numeris. Leidinys, nušviečiantis Lietuvos ir pasaulio vaikų literatūros aktualijas, skirtas pedagogams, bibliotekininkams, leidėjams, tėvams, studentams ir kitiems, dirbantiems su vaikais bei jiems skirtomis knygomis.

Ar dar prisimenate tą jausmą, kai atrodo, kad laikas ir erdvė nebeegzistuoja? Tai turbūt patyrėte vaikystėje, kai radote patogų kampelį ir pasinėrėte į pasakojimus, atgimstančius knygose. Puslapius užliedavo šviesa ir netrukdomi galėjote gyventi su knygos herojais, matyti jų lankomas vietas, girdėti lapų šnarėjimą ir krioklio griausmą, taip pat išgyveni jų jausmus. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vaikų ir jaunimo literatūros departamente jūsų laukia vaikų literatūrai skirta paroda, bent trumpam sugrąžinsianti į vaikystės pasakojimus, kurie atgydavo ir kalbėdavo su jumis. Paroda surengta bendradarbiaujant su Švedijos ambasada Vilniuje ir Švedijos institutu.

Glennas H. Mullinas (g. 1949) – tibetologas, knygų apie budizmą autorius, klasikinės Tibeto literatūros vertėjas, tantrinio budizmo mokytojas. Dvylika metų gyveno Daramšaloje, kuri yra Jo Šventenybės Dalai Lamos rezidencija tremtyje. Ten G. H. Mullinas studijavo filosofiją, literatūrą, Tibeto budizmą, mokėsi meditacijos, jogos meno. Jis yra daugiau nei 25 knygų apie budizmą autorius.

Gegužės 24 d. Milano viešbutyje „Worldhotel Cristoforo Colombo“ vyko italų dokumentinių filmų kūrėjų Antonello Ghezzi ir Lele’o Jandono trijų valandų trukmės filmo „Lietuva: drąsa atgimti“ („Lituania: il Coraggio di Rinascere“) premjera. Jame pasakojama apie šiuolaikinę Lietuvą ir jos istoriją – trumpai filmą pristatantis vaizdo klipas:

Birželio 14–15 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko trečiosios Adolfo Damušio politinių studijų dienos, kurias kasmet organizuoja Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras. Šių metų mokslinės konferencijos tema – „Europos sąžinė ir totalitarizmas: Lietuvos visuomenės istorinė patirtis XX a.“

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Vos prieš mėnesį Lietuvą apskriejo žinia, kad Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė nusprendė baigti profesionalios sportininkės karjerą. Spaudos konferencijoje žymi plaukikė tuomet sakė, kad nori patirti paprastus gyvenimo dalykus. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks dokumentinio biografinio filmo „Rūta“ (2018) peržiūra, kuriame atskleidžiamos mažai žinomos olimpinės, pasaulio ir Europos čempionės R. Meilutytės asmeninio gyvenimo detalės.

Vilniaus miesto gyventojams bei svečiams skirtas savaitraštis „Vilniaus diena“ ir VšĮ „Sveikas miestas“ kviečia susitikti aktyvaus laisvalaikio entuziastus. Vasarą miesto viešosiose erdvėse vyksta įvairios treniruotės, mankštos, maratonai, teniso turnyras ir kitos judėjimo kupinos veiklos, todėl aktyvus laisvalaikis yra aktuali tema. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančio renginio metu bus pristatomi vasaros renginiai ir veiklos, taip pat bus kalbama apie taisyklingą bėgiojimą, kitą aktyvų sportą mieste. Renginyje sužinosite įvairiausių idėjų, kaip išjudinti save ir miestą.

2019 metais minime kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos (1819–1872) 200-ąsias gimimo metines.  Žymiojo kompozitoriaus ir kultūros veikėjo, gimusio Baltarusijoje, gyvenusio ir dirbusio Lietuvoje bei Lenkijoje, sukaktis Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos teikimu UNESCO Generalinės konferencijos įtraukta į UNESCO minimų datų sąrašą.

Iš Vilniaus senamiesčio kiemelio visą naktį skambanti muzika, pievoje prie Baltojo tilto nesibaigiantis kino seansas, gatvėse, skveruose ir pačiose netikėčiausiose erdvėse vykstantys koncertai, vaidinimai, parodos, kūrybinės dirbtuvės ir instaliacijos, nepailstantys šokėjai, trypiantys gatvių grindinį. Visame mieste vien muzika, spalvos, šviesos ir šypsenos. Ir tai – ne gražus sapnas ar kino filmo scena. Tai – Kultūros naktis.

Birželio 14–15 d. vyks svarbiausias metinis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro renginys – Adolfo Damušio politinių studijų dienų konferencija. Renginys organizuojamas jau trečius metus iš eilės. Šių metų konferencijos tema – „Europos sąžinė ir totalitarizmas: Lietuvos visuomenės istorinė patirtis XX a.“

Prieš 124-erius metus Maironis pirmą kartą išleido „Pavasario balsus“ (1895). Literatūrologės Vandos Zaborskaitės teigimu, „Pavasario balsai“ buvo tautos atgimimo poetinis manifestas, knyga, kėlusi tėvynės meilę ir pasiryžimą darbuotis jos labui. Tai buvo naujų laikų modernios lietuvių tautos balsas, tačiau šių dienų mokslininkai „Pavasario balsuose“ įžvelgia ne tik kūrybos svarumo, patriotiškumo puoselėjimo dėmenis.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, minėdama žymiojo kompozitoriaus jubiliejų, pristato projektą – edukacinį ciklą „Klausomės Stanislovo Moniuškos“ (UNESCO minimai kompozitoriaus 200 metų gimimo sukakčiai). Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba. Viena šio projektų dalių – paroda „Atrask ir išgirsk Stanislovą Moniušką“. 

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-ojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apsilankė Kroatijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Krešimiras Kedmenecas drauge su svečiais iš Kroatijos nacionalinės ir universiteto bibliotekos Zagrebe – generaline direktore dr. Tatijana Petrić ir Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovu Sandžiu Antonacu.

Nacionalinė biblioteka gali pasidžiaugti, kad į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ įrašyti du nauji dokumentinio paveldo objektai.