Yra bent jau dvi operos gerbėjų grupės. Gerbėjai iš pareigos, dažniausiai įeinančios į padorios šeimos priedermių sąrašą. Šie, vykdami į spektaklį, mielai iš namų išeina paskutinę minutę (gal pavyks pavėluoti), išsirenka švarką su kuo minkštesne apykakle (bus patogiau nusnausti), o vos susiskleidus kulisams jau džiugiai trypčioja rūbinėje. Jei esate vienas jų, galite atsikvėpti. Kreipiamės į tuos, kurių ausims malonūs orkestro instrumentų derinimo garsai, akys spindėdamos įsikimba į sceną, o balso stygos pačios niūniuoja mėgstamas arijas. Ši naujoji edukacinė programa skirta būtent jums.

Lėlių teatro scena gyvena savitą gyvenimą, net ir dramaturgijos pasaulio viduje. Specifinės ir jos aktualijos. Pasikalbėti apie šiuolaikinį lėlių teatrą, jo (ne)populiarumą, potencialą, kūrėjų dėmesį šiai specifinei meno rūšiai ir kitus susijusius dalykus kviečia dvi išskirtinės šiai meno sričiai atstovaujančios asmenybės.

Pasirodė nauja bibliografijos informacinė rodyklė „Bibliotekininkystės naujienos“ 2017 m. Nr. 1 (skaityti PDF ›).

Praėjusį savaitgalį „Litexpo“ parodų ir kongresų centre šurmuliavo 18-oji Vilniaus knygų mugė. Kaip ir kiekvienais metais, ji lankytojams siūlė plačią kultūrinę programą, per keturias dienas pristačiusią per kelis šimtus įvairaus žanro renginių. Vilniaus knygų mugėje aktyviai dalyvavo ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos radijo pokalbių laidoje „Studija 50“ vieši Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas sako, jog knygos atskleidžia žmogiškojo gyvenimo pilnatvę, todėl jų epocha nesibaigia. Knygos negali pakeisti internetas ar kokie nors kitokie technikos išradimai.

Vasario 22–24 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) Vadybos ir rinkodaros nuolatinio komiteto ir Tarptautinės bibliotekų rinkodaros vertinimo komisijos susitikimas.

„Tieskime tiltus“, – toks buvo pagrindinis Arkadijaus Vinokuro knygos „Mes nežudėme“ pristatymo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje leitmotyvas.

Vasario 21 d. Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta Stasio Eidrigevičiaus piešinių ir koliažų paroda „Šaknys ir šakos“. Renginyje dalyvavo gausi minia bibliotekos lankytojų, būrys garbių svečių ir pats parodos autorius.

Kokia gali būti blogiausia paroda vaikams? Žinoma, tokia, kurioje nieko negalima liesti. Todėl nuo vasario 24 dienos Nacionalinėje bibliotekoje duris atverianti estų dizainerės Mae Kivilo kurta interaktyvi besikeičianti Tato ir Pato ekspozicija – rojus vaikams, kuriems knieti viską patikrinti ir pačiupinėti.

Akcijos „Metų knygos rinkimai 2016“ nugalėtojomis tapo šios knygos: suaugusiųjų kategorijoje – Kęstučio Navako romanas „Vyno kopija“ (leidykla „Tyto alba“), poezijos kategorijoje – Dainiaus Gintalo eilėraščių knyga „Adatos“ (leidykla „Tyto alba“), ir knygų vaikams kategorijoje – Selemono Paltanavičiaus knyga „Maži ežiuko sapnai“ (leidykla „Nieko rimto“).

Ar žinojote, koks istorikas yra sukūręs nemažai naujadarų, prigijusių lietuvių kalbos vartosenoje? Tarp jų – ir šiandien tokius mūsų ausiai įprastus, plačiai vartojamus žodžius kaip „laikrodis“, „auka“, „prekyba“, „vytis“, „karvedys“, „vaistininkas“ ir kt. Ar įdomu? Visus suklususius, neabejingus mūsų šalies kalbai ir jos istorijai kviečiame į Lietuvių kalbos dienų minėjimo renginį – Ilinojaus universiteto Čikagoje (University of Illinois at Chicago) profesoriaus habil. dr. Giedriaus Subačiaus paskaitą „Simonas Daukantas – lietuvių abėcėlės kūrėjas“.

Kviečiame į Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, fotografijos istorijos tyrinėtojo, fotografo Stanislovo Žvirgždo paskaitą iš susitikimų ciklo apie Lietuvos fotografiją.

Vasario 21 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko projekto „Bibliotekos pažangai 2“ įgyvendinimo priežiūros grupės narių posėdis, kuriame buvo pristatyti svarbiausi 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusio projekto rezultatai, finansiniai rodikliai ir galutinė ataskaita.

Tarpušvenčiu tarp Lietuvos valstybės ir nepriklausomybės atkūrimo dienų minėjimų kviečiame pasikalbėti apie pilietybės raišką ir naudą mūsų kasdienybėje. Šią šmaikščiai formuluojamą, bet rimtą temą nagrinės politikos mokslų daktarė, pilietinės visuomenės tyrinėtoja Ainė Ramonaitė ir socialinių mokslų daktaras, sociologas, ekonomistas, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka.

Nacionalinė biblioteka kviečia į Arkadijaus Vinokuro knygos „Mes nežudėme“, kurią 2017 m. išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, pristatymą.

Neabejojame, kad dauguma Nacionalinės bibliotekos skaitytojų šį savaitgalį lankysis 18-oje Vilniaus knygų mugėje. Kaip ir kiekvienais metais, ji lankytojams siūlo plačią kultūrinę programą, per keturias dienas pristatysiančią net 400 įvairaus žanro renginių. Čia susitinka ne tik skaitytojai ir rašytojai – erdvės pakaks ir muzikai, diskusijoms bei meno parodoms.

Visus lietuvių kalbos puoselėtojus ir bendraminčius kviečiame dalyvauti 10-ajame Nacionalinio diktanto rašymo konkurse ir pasitikrinti lietuvių kalbos žinias. „Konkurso organizatoriai siekia skatinti žmones didžiuotis unikalia lietuvių kalba“, – teigia Nacionalinio diktanto vertinimo komisijos pirmininkė, Vilniaus „Žemynos“ gimnazijos Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėja, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Aldona Šventickienė. To paties siekia ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Kanklės – vienas iš mūsų tautos simbolių. Jos tarsi gyva namų dvasia, sauganti lietuvių pasaulėjautą. Šis instrumentas šimtmečius ištikimai lydėjo mūsų protėvius ir išliko beveik nepakitęs. Kanklių garsai lietuvius lydėjo „ir džiaugsme, ir skausme“, įkvėpė žinomas asmenybes, ne vieną sykį kėlė tautą atgimti ir prisiminti, kas esame. Norint pabrėžti tradicinio kankliavimo išlikimo ir tęstinumo svarbą, šiandien auga susidomėjimas jo ištakomis ir šiuolaikine raida, kai etninėms kanklėms ir jų muzikai lemta gyvuoti šalia profesionalaus kankliavimo. Norinčius geriau pažinti šį instrumentą kviečiame į kanklių muzikos vakarą su Žemyna Trinkūnaite.