Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

1933 m. žurnale „Palangos pliažas“ vietos poetas Cieliauka rašė:
Gražios kojos smėly, –
nemylėt negali:
bronzos kūnas, kraujas karštas
pajūry, pajūry.

Tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia jaunuosius animacijos mėgėjus į trumpametražių animacinių filmų vaikams vasaros peržiūras.

Nors ir netradiciškai, bet pagaliau sulaukėme dienos, kai muzikantai profesionalai ir mėgėjai išeina į sostinės ir kitų Lietuvos miestų gatves, kiemus, skverus ir aikštes. Įvairiais muzikos instrumentais (net radiatoriais) jie groja roką, klasiką, džiazą, avangardą, folklorą, muša Afrikos ritmus, atlieka įvairius su muzika susijusius performansus. Šiais metais Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka paleis fonduose saugotą muziką skambėti gatvėse.

Šiais metais kaimyninėse valstybėse stebime nemažai svarbių politinių įvykių – Rusijos konstitucinę reformą, tiesiogiai susijusią su prezidento V. Putino galimybėmis išlaikyti postą neapibrėžtą laikotarpį, prezidento rinkimus Baltarusijoje, kuriuose A. Lukašenka visomis priemonėmis stengiasi išsaugoti savo režimą. Per prezidento rinkimus Lenkijoje nuožmi kova vyko ne tik tarp politinių lyderių Andrzejaus Dudos ir Rafało Trzaskowskio, bet ir tarp skirtingų vertybinių, gal net geopolitinių perspektyvų. Pasak Nacionalinės bibliotekos Vadovybės informacijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Roko Tracevskio, Andrzejus Duda yra palankesnis ir parankesnis Lietuvai. „Pilietinės platformos“ vicepirmininkas Rafałas Trzaskowskis, kitaip nei A. Duda, neakcentavo savo kampanijoje nei Baltijos šalių saugumo, nei Rusijos grėsmės.

Vieno kūrinio galerija apiece vasarai iš Vilniaus keliasi į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaityklą. Nuo liepos iki rugsėjo joje bus surengtos trys šiuolaikinio vaizduojamojo meno kūrinio parodos, žiūrovams prieinamos dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę.

Liepos 17 d. minima Pasaulio lietuvių vienybės diena. Šia proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia pasidomėti lietuvių išeivijos žiniasklaida – skaitytojams Lietuvoje ir visame pasaulyje pristatoma nauja virtuali paroda „Lietuvių išeivijos žiniasklaidos lūžiai po 1990 m.“ Žodis „išeivis“ parodoje vartojamas plačiausia prasme: išeivis – kas iškeliavęs į kitą valstybę gyventi.

Bonjour! Su jumis iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos sveikinasi Prancūzų institutas Lietuvoje. „Go Vilnius“ organizuoja „Prancūziškas atostogas Vilniuje“, tad kviečiame žiūrėti Antony’o Cordier filmą „Gasparas vestuvėse“. Filmo pristatyme dalyvaus Prancūzų instituto Lietuvoje atstovė Ramunė Vrubliauskienė.

Tegu atostogos pajūryje būna pasakiškos! Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubas tęsia savo veiklas Palangos vasaros skaitykloje ir jau antrus metus kviečia visus į pasakų karalystę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas (toliau – Teismas), 2020 m. liepos 15 d. išnagrinėjęs pirmoje instancijoje ilgiau nei metus nagrinėjamą civilinę bylą dėl prievolės Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai atlyginti finansinius nuostolius galimai neteisėtai atšaukus parodos „Baxt“ rengimą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, priėmė sprendimą atmesti ieškovo A. R. M. ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, taip pat nusprendė, kad derybos dėl parodos „Baxt“ organizavimo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nutrauktos teisėtai ir pagrįstai.

Dalyvaujantieji skaitymo skatinimo projekto „Vasara su knyga“ iššūkyje per šią vasarą, be kitų užduočių, turi perskaityti vieną knygą apie draugystę. Pasiklydusiems vaikų ir jaunimo knygų šia tema gausoje siūlome žvilgtelti į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento specialistų rekomenduojamų knygų apie draugystę sąrašą.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Neringa Dambrauskaitė skaitys paskaitą, kurioje atskleis, kaip gyveno valstiečiai bajorų dvaruose.

Iki šio pavasario ketverius metus Vilniuje buvo organizuojami atviri istorijų apie verslo ar projektų nesėkmes renginiai „Fail Nights“. Klaidų, pamokų ir pralaimėjimų istorijomis drąsiai dalijosi daugiau nei 150 pranešėjų: rašytojai, sportininkai, verslininkai, keliautojai, renginių organizatoriai, aktoriai, įvairių kitų specialybių atstovai. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks baigiamasis „Fail Nights“ renginys, kuriame pasikalbėsime apie atvirumą kuriant pozityvią klaidų kultūrą.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje liepos 2-ąją prasideda kritinio mąstymo edukacijų ciklas „Atostogos socialiniuose tinkluose: matau, girdžiu, kalbu“. Jį sudarys keturi užsiėmimai aplinkos apsaugos, kūno kulto, atsakingo vartojimo ir paveldo temomis. Į edukacijas kviečiami tie, kas domisi tvarumu ir, žinoma, mėgsta bendrauti, dalytis nuomone socialiniuose tinkluose.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Dažnai išgirstame klausimą: kokią knygą dabar skaitote Skaitytojų klube? Iš kokių kūrinių ir kaip renkatės?

Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis įteikė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniam direktoriui prof. dr. Renaldui Gudauskui padėką už pilietines Nacionalinės bibliotekos iniciatyvas ir paramą valstybei COVID-19 krizės akivaizdoje.

Šiemet sukanka 610 metų nuo legendinės lietuvių pergalės Žaliajame miške (Grünwald) – Žalgirio mūšio. 1410 m. liepos 15 d. Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė stojo akistaton su Vokiečių ordino pajėgomis. Nors priešininkai ginkluotės atžvilgiu turėjo kur kas didesnį pranašumą – dauguma lietuvių ir lenkų pėstininkų buvo ginkluoti vėzdais, o kryžiuočiai turėjo apie 100 patrankų – šis mūšis nulėmė Vokiečių ordino viešpatavimo pabaigą. Mūsiškių pergalę lėmė strategija. Daugelio istorikų tvirtinimu, rašytiniai šaltiniai rodo, kad lietuvių atsitraukimas iš mūšio lauko buvo iš anksto suplanuotas Vytauto manevras. Naudojant apgaulingą, ankstesniuose mūšiuose pasitvirtinusią taktiką, besivejanti kryžiuočių kariuomenės dalis buvo išsklaidyta ir sutriuškinta. Žalgirio mūšio eiga dar kartą įrodo, kad ne visi nesutarimai gali būti įveikiami pasitelkiant galią ir kaip gyvybiškai svarbu visų negandų akivaizdoje išsaugoti vienybę.

Šimtas metų žmogaus gyvenime žymi nueitą ilgą ir turiningą kelią. Šimtmetis valstybės istorijoje – tarsi akimirksnis, tačiau jis gali liudyti svarbius pasiekimus, pergales, kartais skaudžius išgyvenimus ar pralaimėjimus. Sudėtingas, bet ryškus ir reikšmingas Lietuvos valstybės kūrimosi procesas įamžintas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje eksponuojamoje parodoje „Lietuvos šimtmetis fotografijoje“.

Architektūros šventė grįžta į Vilnių! Šių metų renginio tema – materialūs pasakojimai. „Open House Vilnius“ kvies pažinti pastatus ir erdves, kuriančius miesto identitetą ir praeitį jungiančius su dabartimi. Pasakojimuose atgimsianti architektūra primins skirtingus miesto laikotarpius, pažadins juose vykusį gyvenimą ir nušvies ateities vizijas.