Kviečiame į Muzikavimo erdvėje vyksiantį laisvos garsinės kūrybos patyrimą. Kompozitorių Karlheinzo Stockhauseno ar Johno Cage‘o idėjų paskatinti, sieksime atverti intuityvią muziką, kaip saviraiškos, susitelkimo ir komunikacijos priemonę.

Vasario 19 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas susitiko su naujuoju  Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentu prof. Jūru Baniu. Susitikime buvo aptartos dviejų nacionalinių institucijų strateginės partnerystės ir bendradarbiavimo galimybės. Artimiausiu metu bus pasirašyta tarpinstitucinė bendradarbiavimo sutartis. Šis klausimas taip pat bus svarstomas Lietuvos mokslų akademijos prezidiume.

Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tyrimas „Dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu BĮ Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai teikiant paslaugas“ atliktas neprofesionaliai ir nevisapusiškai, t. y. neįvertinant visų teisės aktų, reglamentuojančių bibliotekų veiklą, neįsigilinant į Lietuvos bibliotekų sistemos specifiką bei tarptautinę nacionalinių bibliotekų praktiką. Toks Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – kontrolierius) sprendime nurodytų argumentų ydingumas, suponuojamas paviršutiniško ir neadekvataus situacijos traktavimo, nulėmė neteisingą, nepagrįstą ir visuomenę klaidinantį sprendimą, kuris dirbtinai eskaluoja situacijos problemiškumą.

Kalbininkai sako, kad savo gimtąją kalbą reikia tobulinti visą laiką. Kaip kalbėti taisyklingai, aptariame dažnai.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Jubiliejinės Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengė ką tik iš spaustuvės atkeliavusios Vytauto Landsbergio knygos „Iš signatarų balkono ir kitur: Vasario 16-oji 1989–2017“ sutiktuves.

Vasario mėnesį tradicinius rytmečio skaitymus vaikams paįvairins sportas! Vasario 19 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje „svečiuosis“ Lukas Šiaudelis, kuris kvies jaunuosius skaitytojus pasiklausyti apie jo nuotykius bei išmėginti jėgas rungiantis dėl krepšinio kamuolio virtuozo vardo.

Reaguodama į viešumoje pasirodžiusią informaciją apie lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą „Dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai teikiant paslaugas tyrimo“ Nacionalinė biblioteka atsakingai pareiškia:

Pirmasis šių metų tarptautinis verslo žurnalo JŪRA•MOPE•SEA numeris sutelktas į ketvirtąją pramonės revoliuciją ir į tai, kaip pasirengti dirbtinio intelekto atėjimui. Ta proga žurnalo redakcija publikuoja išskirtinį interviu su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku. Kaip pažymi žurnalo leidėja ir interviu autorė Zita Tallat-Kelpšaitė, maža nė trijų milijonų gyventojų neturinti valstybė, šiuolaikiniame globaliame ir sparčiai kintančiame pasaulyje geba išsaugoti savo identitetą, sukurti unikalius, pasaulį dominančius dalykus ir oriai dalyvauti konkurencinėse varžybose. Tačiau, „būtina nesustoti ugdyti ir puoselėti visuotinį intelektą, todėl jų žvilgsnis ir nukrypo į Lietuvos Intelekto centrą – Nacionalinę biblioteką“, – pristatydama žurnalo svečią skelbia interviu autorė.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje vasario 8 d. įvyko diskusija apie Lenkijos įstatymą dėl Tautos atminties instituto. Įstatymas sukėlė politinę įtampą tiek sąjungininkų trikampyje Lenkija-Izraelis-JAV, tiek ir Lenkijos-Ukrainos santykiuose.

Pilnutinė demokratija, organinė valstybė – ar šios sąvokos vien istorinės?

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio išvakarėse Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido prof. Vytauto Landsbergio knygą „Iš signatarų balkono ir kitur: Vasario 16-oji 1989–2017“. Knygos leidybą parėmė Rokiškio rajone esantis Ilzenbergo dvaras.

Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į leidinio „Lenkija ir Lietuva. Polska i Litwa“ pristatymą.

Vasario 14 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centro vadovas Janas Malicki ir Varšuvos Rytų Europos vasaros mokyklos absolventai. Tarp jų Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžejus Pukšto, VDU Česlovo Milošo centro vadovas doc. dr. Rūstis Kamuntavičius, Ukrainos istorijos instituto Istoriografijos departamento vadovė doc. dr. Olga Kovalevska,  Čekijos istorijos instituto darbuotojas dr. Romanas Baronas, Varšuvos universiteto mokslininkas dr. Davidas Kolbaia. Susitikime su Nacionalinės bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku buvo aptarti bendros konferencijos organizavimo klausimai. Nuspręsta šių metų birželio 20–21 dienomis Nacionalinėje bibliotekoje surengti tarptautinę konferenciją „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės perspektyvos: istorija, politika, kultūra“. Numatyta, kad konferencijoje dalyvaus ir pranešimus skaitys daugiau nei 70 pranešėjų iš įvairių šalių.

Minėdama šimtąją Vasario 16-osios šventę, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė įspūdingą originalių šventinių renginių programą. Joje unikalios parodos, naujų knygų ir leidinių pristatymai, kūrybinės dirbtuvės, koncertai, poezijos skaitymai ir kt. Nacionalinė biblioteka ir vėl yra projekto „Valstybingumo maršrutai. Geltona. Žalia. Raudona“, raginančio švęsti ir pažinti Lietuvos istoriją, paveldą, žmones ir valstybę, aktyvi dalyvė.

Jubiliejinės Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į ką tik iš spaustuvės atkeliavusios Vytauto Landsbergio knygos „Iš signatarų balkono ir kitur: Vasario 16-oji 1989–2017“ sutiktuves  Valstybingumo erdvėje.

„Poezija – tai būdas kraują paversti rašalu“, – šia anglų poeto citata vakarą pradėjo renginio vedėjas, Nacionalinės bibliotekos Strateginės plėtros departamento Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas. Nors vasario 13 d. Nacionalinėje bibliotekoje gausus žmonių būrys buvo susirinkęs ne į poezijos, bet į žurnalisto, Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovo Vidmanto Valiušaičio naujos knygos „Ponia iš Venecijos tavernos. „Mūsiškiai“ ir kiti prašalaičiai savojoje istorijoje“ sutiktuves. Knygos pristatyme taip pat dalyvavo istorikai dr. Rasa Čepaitienė, dr. Juozas Skirius ir filosofas, politologas, istorikas dr. Kęstutis Girnius.

Tarptautinių profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ (toliau – GLL) ir advokatų kontora „Triniti“, bendradarbiaudami su Lrt.lt ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, tęsia diskusijų ciklą „Lietuva³“ šalies raidai ir gyvenimo aplinkai svarbiomis temomis.  Šį antradienį  Nacionalinėje bibliotekoje vyko pirmoji ketvirtojo sezono diskusija „Lietuva: ateinantys 100 metų“. Diskusijos dalyviai aptarė, kokie pokyčiai laukia Lietuvos per ateinantį šimtmetį, pateikė savo požiūrį į klausimus, ar Lietuva gali turėti aiškią viziją ir misiją, ieškojo ir siūlė sprendimus rytojaus Lietuvai.

Bankininkai, diplomatai, dvasininkai, literatai, filosofai, inžinieriai, ūkininkai, žurnalistai. Daugelis – tremtiniai, paskutines gyvenimo dienas praleidę Sibire ar svetimose šalyse, toli nuo tėvynės Lietuvos.

Pasitikdama neeilinį valstybės atkūrimo jubiliejų, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka siūlo susipažinti su istoriniu leidiniu, skirtu 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto paskelbimo šimtmečiui, ir kviečia į dr. Jono Rudoko knygos „Žygis į Nepriklausomybę. Kaip gimė Lietuvos Respublika“ pristatymą.