Nacionalinis konkursas „Geras dizainas“ ir Lietuvos dizaino istoriją aktualizuojanti iniciatyva „Dizaino fondas“ metus pasitinka su dviem naujais leidiniais – 2017 m. konkurso nugalėtojų katalogu ir Lietuvos praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio dizainą apžvelgiančia darbo knyga-kalendoriumi.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinkusiai publikai pristatytas naujas solidus meno albumas. 2017 m. pabaigoje VšĮ „Lewben Art Foundation“ kartu su Lietuvos išeivijos dailės fondu išleido knygą „Peradresuota 2. Lietuvių ir litvakų grafika, skulptūra, fotografija, šiuolaikinis menas Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“. Naujai išleistame albume „Peradresuota 2“ pristatyta Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcija atspindi pagrindinį fondo tikslą – grąžinti į Lietuvą pasaulyje pasklidusius lietuvių ir litvakų menininkų kūrinius, puoselėti išeivijos kultūros paveldą kaip tautos ir valstybės tęstinumo ženklą. Pasak leidinio sudarytojos prof. dr. Rasos Andriušytės-Žukienės, tikslas kilnus, bet jis nelengvai įgyvendinamas: „Tenka tarsi vytis praėjusį laiką ir bandyti surinkti tai, kas išblaškyta ar išsibarstė. Kita vertus, šioje kolekcijoje sukaupti kūriniai, jų sugrąžinimo į Lietuvą istorijos ir jų „antrasis gyvenimas“ parodose ir meno albumuose liudija, kad, aktyviai veikiant, neįmanomų dalykų beveik nėra.“

Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC) išleido naujų leidinių iš serijos „Gyvoji tradicija“, skirtų šeimoms ir mažyliams. Tai natos ir kompaktinė plokštelė (CD) „Kicu kicu bė bė: Lietuvių liaudies lopšinės ir žaidimai“, taip pat ir vaizdo diskas (DVD) „Ūcia lylia: Vaikų ugdymo tradicijos Lietuvoje“. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia šių puikių leidinių pristatymą.

Dalinamės džiugia naujiena – nuo šiol Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje dirba oficialios Vilniaus geradarės. O tiksliau – Vilniaus meras Remigijus Šimašius šią savaitę į padėkos vakarą sukvietė Vilniaus miesto geradarius – savanorius, aktyvias bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, įvairių įstaigų šviesuolius – padėkoti už jų kilnumą, iniciatyvas ir paramą miestui. Tarp beveik šimto apdovanotųjų ir Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras, vadovaujamas Larisos Lempertienės. Padėka centrui skirta už prisidėjimą rengiant tarptautinę konferenciją „Kaip įpaveldinti Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą“.

Kiekvienas Lietuvos pilietis žino Lietuvos vėliavos spalvų reikšmę.

2017 m. pabaigoje VšĮ „Lewben Art Foundation“ kartu su Lietuvos išeivijos dailės fondu išleido naują knygą „Peradresuota 2. Lietuvių ir litvakų grafika, skulptūra, fotografija, šiuolaikinis menas Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“. 2016 m. pabaigoje buvo išleistas pirmasis tomas „Peradresuota 1. Lietuvių ir litvakų tapyba Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“.

Žmogaus kraujas yra unikalus. Iki šiol pasaulyje jam nėra sukurta dirbtinio pakaitalo, kuris galėtų pakeisti donoro kraują. Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad nuolat būtų žmonių, kurie dovanotų kraujo sužeistiesiems ir ligoniams. Kviečiame dalyvauti Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Kraujo centro ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rengiamoje neatlygintinos kraujo donorystės akcijoje, skirtoje Laisvės gynėjų dienai pagerbti.

Kas yra grėsmė valstybės saugumui? Kaip ji suprantama akademinėje erdvėje ir viešajame diskurse? Kaip šiandien suvokiame Rusiją? Ar esama skirtumų tarp to, kurias grėsmes svarbiausiomis laiko šalies elitas ir eiliniai jos piliečiai? Ką žinome apie hibridines grėsmes, kylančias Lietuvos saugumui šiandien? Nacionalinė biblioteka Sausio 13-osios išvakarėse kviečia į apskritojo stalo diskusiją apie grėsmes valstybės saugumui.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto ir Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Išeivijos diplomatija laisvės byloje“ supažindina lankytojus su užsienio lietuvių vaidmeniu Lietuvos valstybės politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.

Vakarykštis prof. Vytauto Landsbergio susitikimas su gausiai į Nacionalinę biblioteką susirinkusiais svečiais buvo skirtas ne politinėms aktualijoms ar nūdienos visuomenės problemoms aptarti, o šiek tiek mažiau žinomai profesoriaus veiklai – poezijai, ar jo žodžiais tariant, „organizuotų tekstų“ rinkiniui, pristatyti. Knygos atsiradimo istoriją ir aplinkybes bei pirmuosius jos vertintojus (tarp kurių ir žinomas menininkas Jonas Mekas) pristatė profesoriaus sūnus Vytautas V. Landsbergis. Eiles iš naujojo rinkinio „Organizuoti tekstai“ ir iš savo bloknoto skaitė autorius, kitokias eilėraščių interpretacijas pateikė Vytautas V. Landsbergis.

Praėjusių metų gegužės pradžioje į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką oriai įžengė auksaspalvė retriverė Rėja. Keturkojis bibliotekoje! Maža to, Rėja atėjo ne tingiai šildyti knygas vartančios šeimininkės kojų. Ji čia kuo rimčiausiai dirbo – padėjo vaikams mokytis skaityti, lavinti kalbą, įveikti skaitymo baimę. Susitikimai pasiteisino: akys spindėjo, uodegos vizgėjo, tad bendradarbiavimą tęsiame, o mažuosius skaitytojus vėl kviečiame registruotis ir dalyvauti naujojo sezono projekte. Nuo rudens Rėją pakeitė ir bibliotekoje darbavosi lygiaplaukė retriverė Mona ir auksaspalvis retriveris Gongas, jie bibliotekos lankytojus džiugins ir toliau.

2018 m. sausio 9–13 d.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Žiemos viduryje tikriausiai niekas kitas negali taip sušildyti sielos kaip gera muzika. Sausio mėnesį visų melomanų laukia nauji įdomūs susitikimai iš pokalbių ciklo „Roko muzikos istorija ir perspektyvos“. Jų autorius Nacionalinės bibliotekos Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkas Vytautas Vilimas sausio mėnesiui parengė du intriguojančius pristatymus.

Vytautas Landsbergis – renesansiška asmenybė. Jo veiklą sudėtinga suguldyti vien į politiko, muzikologo ar visuomenininko lentynėles. Jis ir metraštininkas, ir eseistas, ir kultūros bei istorijos filosofas. Tarp šių profesoriaus veiklos porūšių gražiai įsiterpia ir poezija, eiliuoti dienoraščiai, virstantys visų kitų V. Landsbergio veiklų aidais, parafrazėmis. Beje, pats autorius nevadina viso to poezija. Jis linkęs suteikti paeiliavimams „organizuotų tekstų“ apibrėžtį.

Turime puikią dovaną jauniesiems Nacionalinės bibliotekos bičiuliams. Pasitikdami Jurgos Vilės ir Linos Itagaki komiksų knygą „Sibiro haiku“, rengiame knygos pristatymą, knygos iliustracijų parodą ir kūrybines komiksų piešimo dirbtuves. Bet apie viską iš eilės.

Nacionalinė biblioteka, šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“, leidykla „Dvi tylos“ kviečia vaikus, paauglius ir suaugusiuosius į knygos skaitymus, diskusiją ir net „Galių sparnų“ dirbtuvėles.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite susipažinti su Kauno IX forto muziejaus parengta paroda, kuria siūloma į tragiškus ir lemtingus įvykius, istorinius veikėjus pažvelgti „amžininkų akimis“ ir galbūt paieškoti paralelių su nūdienos realijomis. Parodos atidaryme dalyvaus: Kauno IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė, direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei Marius Pečiulis, muziejininkas dr. Modestas Kuodys, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vedėja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė.

Rekonstruotos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos erdvės sulaukia vis naujų architektūros srities įvertinimų. Šį kartą architektūros studijos „2XJ“ sukurtas bibliotekos interjeras prestižiniuose apdovanojimuose Kinijoje atrinktas tarp penkių geriausių 2017 metų visuomeninių projektų pasaulyje.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos teisės aktai, reglamentuojantys Privalomųjų egzempliorių perdavimo bibliotekoms tvarką bei Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo  saugojimą ir valdymą.