Nuo spalio 9 d., kultūros ir meno įstaigos, organizacijos, kūrėjai bei kultūros edukatoriai kviečiami teikti paraiškas Kultūros paso veiklų atrankai, skirtai visų klasių moksleiviams ir priešmokyklinio amžiaus vaikams. Paraiškos priimamos iki spalio 23 d. (imtinai), Kultūrinės edukacijos sistemos platformoje.

Švedijos akademija 2025 m. Nobelio literatūros premiją skyrė vengrų autoriui László Krasznahorkai už įtaigią ir vizionierišką kūrybą, kuri apokaliptinio teroro įkarštyje dar kartą patvirtina meno galią. Akademija jį pavadino „literatūrine sensacija“. Laureatas gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (apie 1 mln. eurų) piniginę premiją. Premijos tradiciškai bus įteiktos gruodžio 10 dieną, minint Alfredo Nobelio mirties metines, Stokholme.

Literatūra yra viena populiariausių meno rūšių, o knygos – neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalis. Literatūros pasaulyje yra daugybė genialių rašytojų, kurių kūriniai įkvėpė ir paveikė milijonus skaitytojų visame pasaulyje. Šių autorių kūryba paliko neišdildomą pėdsaką literatūros istorijoje, o jų knygos tapo klasika. Pristatome keletą pastaruoju metu įvairių Lietuvos leidyklų išleistų knygų šia tema.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Kaip paspartinti Lietuvos muziejuose esančių vertybių, kurių šiuo metu priskaičiuojama 8,6 mln. vienetų, skaitmeninimą, kad užtruktume trumpiau nei 89 metus? Lietuvos nacionalinio muziejaus komanda, pasiūliusi šios problemos sprendimo būdą, tapo kultūros organizacijų hakatono nugalėtoja. Pernai jame triumfavo taip pat šio muziejaus atstovai.

Spalio 5 d. Tokijuje Japonijos žydų studijų draugija (JŽSD), vadovaujama Tokijo universiteto profesoriaus emerito Hiroshi Ichikawos, surengė simpoziumą, skirtą paminėti Žydų mokslo instituto YIVO įkūrimo 100 metų sukakčiai. Simpoziume buvo apžvelgta YIVO istorija ir veikla nuo įkūrimo iki šių dienų, taip pat pateiktos įžvalgos apie YIVO regioninių studijų kontekste.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, rengianti Nacionalinės bibliografijos išteklius, išleido retrospektyviosios bibliografijos rodyklės „Išeivijos periodikos publikacijos, 1912. D. 3“ elektroninį leidinį. Tai „Lietuvos bibliografijos“ C serijos 36-asis leidinys, skirtas lietuvių išeivijos spaudos bibliografinei analizei.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka prisideda prie įspėjamojo streiko „Tai gali būti paskutinis kartas“ ir kviečia naudoti galingiausią įrankį – kritinį mąstymą. Šia proga bibliotekos specialistai parengė knygų kolekciją „Protesto biblioteka: mąstyk kritiškai“.

Pasinerkite į naujas žinias su Nacionalinės bibliotekos specialistais! Spalį kviečiame dalyvauti nuotoliniuose nemokamuose seminaruose, kurie padės tobulinti įvairius įgūdžius ir padidins jūsų žinių bagažą. Atraskite naujas sritis, tobulinkite kompetencijas ir įgykite praktiškų žinių, kurios pravers tiek profesinėje veikloje, tiek praturtins jūsų laisvalaikį.

Devintajame „Gimtosios kalbos“ 2025 m. numeryje pasakojama apie Kėdainių regiono pelkių vardus, skelbiamas pokalbis apie Klaipėdos miesto ir rajono viešųjų įstaigų pavadinimų tyrimą, pristatomi Vilniaus universiteto bibliotekai perduoti kalbininko Leonardo Dambriūno šeimos išsaugoti dokumentai, rašoma apie Panevėžyje surengtus Eugenijaus Urbono skaitymus. 

Visą savaitę – nuo spalio 1 d. iki spalio 8 d. – Lietuvoje vyks daugiau kaip pusė tūkstančio įvairių veiklų ir renginių, skirtų senjorams. Taip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva šiemet jau antrus metus iš eilės mūsų šalyje bus minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Rugsėjį išleidome jubiliejinį – 800-ąjį – šio Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnraščio numerį! 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia susipažinti su nauja virtualia paroda skaitmeninėje kultūros paveldo platformoje ePaveldas.lt  „Vytautas Bacevičius (1905–1970): muzikinio modernizmo vizionierius“. Paroda skirta vienam ryškiausių XX amžiaus lietuvių kompozitorių, pianistui, muzikos mąstytojui ir novatoriui Vytautui Bacevičiui. Jo kūrybinė ir visuomeninė veikla aprėpė ne tik kompoziciją, bet ir intensyvų koncertinį gyvenimą, pedagogiką bei teorinius muzikos ateities apmąstymus.

Šiuolaikiniame pasaulyje, kur produktyvumas, lyderystė ir nuolatinis tobulėjimas tampa neatsiejama sėkmės dalimi, tinkamos žinios gali atverti naujas galimybes. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Socialinių mokslų skaityklos atvirasis fondas pasipildė naujais leidiniais Vadybos mokslo temomis.

Rugsėjo 22-ąją, lietuvių dailininko ir kompozitoriaus 150-ąjį gimtadienį, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta knyga „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Lengvai suprantama kalba“. Knygą išleido Nacionalinės bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (MELC). Leidinio globėjas – Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, leidybą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Renginį organizavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir dienos centras „Šviesa“.

Rugsėjo 18 dieną įvyko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tarybos posėdis. Jame dalyvavo naujai patvirtintos Tarybos nariai. Nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė pristatė pagrindinius veiklos aspektus, svarbiausius bibliotekos įgyvendinamus projektus bei iššūkius.

Pasaulį pažinti keliaujant – nuostabi patirtis, tačiau nuo senų laikų pažinimo raktas į svečias šalis, kultūras ir neįtikėtinas istorijas buvo ir knyga. Jose galime leistis į keliones po egzotiškas šalis, patirti kvapą gniaužiančių nuotykių, romantinių ir gyvenimo išminties kupinų istorijų, egzistencinių apmąstymų. O kokias patirtis siūlo jūsų asmeninė biblioteka? Kokias knygas vertinate ir branginate jūs?

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai: