2026 m. kovo 12 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje gausiai susirinkusiai publikai apie danišką madą papasakojo žurnalistė ir LRT laidų vedėja Deimantė Bulbenkaitė. Ją kalbino Nacionalinės bibliotekos parodų kuratorė, kultūros edukacijos tyrėja ir menotyrininkė Daura Polonskytė.

Mieli lankytojai,

primename, kad Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, taigi kovo 11 d. biblioteka skaitytojų neaptarnaus.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vartotojams suteikia prieigą prie vienos žinomiausių akademinės leidyklos „Oxford University Press“ išteklių, kuriuos sudaro įvairaus turinio duomenų bazės. Jos yra nepakeičiamas įrankis studentams, mokslininkams ir visiems, ieškantiems reikalingų ir gilių, ekspertų patikrintų, žinių įvairiausiomis temomis.  

Antrajame 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeryje skelbiamas pokalbis su kalbininke, vertėja Regina Koženiauskiene, prisimenami lietuvių lingvistinės stilistikos pradininko Juozo Pikčilingio darbai, apžvelgiami Anykščių krašto vardyno tyrimai, pristatoma mažai tirta tema – studentų metakalba.

Kovo 13 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma Gustės Kripaitės ir Jokūbo Vaicekausko paroda „Atmintukas“. Taikant medijas, filosofiją, technologijas ir abstrakcijas paroda tyrinėja galimybę dokumentuoti prisiminimus pasitelkiant individualius liudijimus ir procesus. Kūriniuose aiškinamasi, kaip skirtingos mechaninės ir organinės atminties saugojimo formos sukuria vertę.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė inicijavo trijų Baltijos valstybių nacionalinių bibliotekų vadovų susitikimą. Lietuvos, Latvijos ir Estijos bibliotekų direktoriai sutarė dėl strateginės partnerystės stiprinimo, akcentuodami kaimynystės svarbą sprendžiant geopolitinius iššūkius, saugant kultūros paveldą bei regioninio atstovavimo europinėse institucijose būtinybę.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

• „Informacija apie Lietuvoje išleistus leidinius, gautus Nacionalinėje bibliotekoje“
  Nr. 9(4610) (2026 m. kovo 2–8 d.) (atsisiųsti PDF ›)
  Skelbiama bibliografinė informacija apie Lietuvoje išleistus ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje gautus leidinius.
• „Numatomi leidiniai“
  Nr. 9(2026 m. kovo 2–8 d.) (atsisiųsti PDF ›)
  Skelbiama bibliografinė informacija apie Lietuvoje spaudai rengiamus leidinius.

Palangos vasaros skaitykla – vienas unikaliausių Lietuvos modernizmo architektūros objektų, kasmet tampantis gyva kurorto kultūros erdve. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka jau 60 metų, nuo pat skaityklos veiklos pradžios, saugo pirminę skaityklos, kaip vasaros paviljono, paskirtį, autentišką eksterjerą ir interjerą, o kartu – ir pastato paveldosauginę vertę. Šiandien pastatui reikalingi skubūs remonto darbai, kad jubiliejiniu sezonu durys būtų atvertos tūkstančiams lankytojų.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia skaitytojus susipažinti su gausiu prenumeruojamų šaltinių sąrašu ir atrasti naujas galimybes savo mokslui, darbui ir laisvalaikiui. Nesvarbu, ar rašote baigiamąjį darbą, vykdote rinkos tyrimą, ar tiesiog domitės pasaulio naujienomis – geriausi įrankiai jums prieinami akimirksniu.

Skaitytojų patogumui žurnalo „Tarp knygų“ archyvą, skelbiamą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tinklalapyje, papildėme 2025 m. numeriais. Visus numerius rasite čia.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Juozapo Jaroševičiaus tritomio veikalo „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos“ trečiąją dalį „Tolesnės pastabos apie Lietuvą per pirmuosius tris šimtmečius po krikščionybės įvedimo“.

Primename, kad Nacionalinė biblioteka siūlo išbandyti duomenų bazę „Britannica Library“ iki kovo 31 dienos, todėl siūlome nedelsti ir susipažinti su joje esančia vertinga informacija.

Lietuvos kultūros paveldas sparčiai keliasi į skaitmeninę erdvę. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šiais metais tęsia ir plečia reikšmingų XVI–XX a. leidinių, archyvų bei vizualinio paveldo kolekcijų skaitmeninimą – visuomenei bus atverti išskirtiniai Europos leidybos pavyzdžiai, tarpukario dokumentai ir istoriniai Lietuvos miestų vaizdai.

Pavasarį kviečiame pasitikti prasmingai – rytus ir popietes praleisti įgyjant vertingų ir naudingų žinių. Nuo Centrinės Europos ritmų iki dirbtinio intelekto subtilybių – išsirinkite temą, kuri praturtins jūsų kasdienybę ar profesinį kelią. Prisijunkite prie bibliotekos organizuojamų nuotolinių mokymų!

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Ketvirtųjų karo Ukrainoje metinių išvakarėse, vasario 23 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras ir VU TSPMI Studentų mokslinė draugija Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje suorganizavo renginį ,,Kaip veikia propaganda? Jaunieji tyrėjai apie Rusijos įtaką Ukrainai ir Vakarų visuomenėms“. Renginio metu jaunieji specialistai skaitė pranešimus ir diskutavo apie visuomenės santykį su informacine erdve. Pokalbį moderavo kibernetinio saugumo ir gynybos tyrėja Rugilė Katinaitė.

Gyvas žodis. Pristatydamos originalius sumanymus, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Jono Basanavičiaus gimtinės direktorė Rūta Vasiliauskienė ir Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkė Simona Gagilaitė pasakoja, kaip šiuolaikiškai galima minėti iškilių praeities asmenybių – Jono Basanavičiaus ir Motiejaus Valančiaus – gimimo sukaktis.

Vasario 25 d., artėjant 35-osioms Danijos Karalystės de facto Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pripažinimo metinėms, Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje surengta atvira diskusija apie Danijos ir Lietuvos santykius. Kartu su diskusija uždaryta paroda „Draugą laisvėje pažinsi. Danija ir Lietuva po 1990 m.“, kurioje eksponuoti šalių ryšį liudijantys dokumentai, fotografijos, liudijimai.

Vasario 26-ąją Vilniaus knygų mugėje paskelbti nacionalinės akcijos „Metų knygos rinkimai 2025“ nominantai. Dabar svarbiausia užduotis atiteko skaitytojams, kurie kviečiami skaityti ir rinkti jiems labiausiai patikusius kūrinius iš komisijos pasiūlytų penketukų vaikų, paauglių, prozos, poezijos ir negrožinių knygų kategorijose.

Šiemet minimos žymaus fotografo, Vilniaus metraštininko Jano Bulhako (1876–1950), 150-osios gimimo metinės. Vienas ryškiausių XX a. pirmosios pusės Vilniaus fotomenininkų, fotografijos teoretikas ir pedagogas savo kūryba formavo miesto vizualinę tapatybę. Fotografuoti pradėjo 1905 m., o 1912 m., po studijų Dresdene ir Miunchene, apsigyveno Vilniuje, su kuriuo susiejo brandžiausią gyvenimo ir kūrybos laikotarpį.