Spalio pradžioje Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kaip ir didžioji dauguma Lietuvos kultūros įstaigų ir organizacijų, prisidėjo prie įspėjamojo streiko „Tai gali būti paskutinis kartas“. Be to, bibliotekos specialistai parengė knygų kolekciją „Protesto biblioteka: mąstyk kritiškai“, kviesdami savo lankytojus pasitelkti kritinį mąstymą.

Lapkričio 17 d. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai įteikti Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos liudijimai, kad bibliotekoje saugomi dokumentinio paveldo objektai. Mišių giesmių natų rankraštis „Dangaus raktas“ (Clavis coeli) ir lietuviškų ritinėlių kolekcija, pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Nacionalinį registrą. Iškilmingas UNESCO komisijos posėdis vyko Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ galerijoje. Liudijimų įteikime dalyvavo Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė, generalinės direktorės pavaduotoja administracijai ir paslaugoms Janina Marcinkevičienė, Paslaugų departamento direktorė Renata Lygienė, Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus vadovė Živilė Časaitė.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos elektroninių išteklių vartotojai gali testuoti EBSCO platformos duomenų bazę „LitBase“. Ji prieinama iki ateinančių Naujųjų metų.

Sustokite akimirkai. Atėjo laikas įkvėpti naujos gyvybės kasdienybei! Lietuvos nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje (V a., 508 kab.) Jūsų laukia įspūdinga ekspozicija, skirta Lietuvos portreto meistrui – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Algimantui Aleksandravičiui.

Kviečiame į unikalų projektą, kur filmai virsta prasmingais pokalbiais. Nuo rugpjūčio mėnesio Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vilniaus žydų viešoji biblioteka atvėrė duris „Kino vakarams“ – renginių ciklui, kuris jau spėjo užkariauti lankytojų širdis.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos fondas pasipildė naujomis knygomis lenkų kalba. Tarp leidinių naujienų galima rasti studijas apie Lietuvos politinę raidą, publikacijas apie Medininkų ir Rudaminos istoriją, daugiakultūrį Vilnių bei unikalų 1803 m. Vilniaus švietimo apygardos mokyklų vizitacijos raportą su vertimu į lietuvių kalbą. Leidiniai yra skirti tiems, kurie domisi Lietuvos politika, istorija, kultūra ir vietovardžiais. Keletą knygų pristatome išsamiau.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Šiemet lapkričio 7 d. jau 107-ąjį kartą minima Lietuvos diplomato diena, kurios minėjimas neaplenkė ir Nacionalinės bibliotekos.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Gavusi dalinį finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įsigijo 10 retų lituanistinių XVII a. knygų, buvusio savininko įrištų į vieną rinkinį – konvoliutą (lot. convolutus – supintas, suvyniotas). XVI–XVII a. buvo įprasta ir gana populiaru, siekiant sumažinti išlaidas už įrišimą, į vieną tomą įrišti įvairios ar tos pačios tematikos, taip pat panašaus formato atskiras knygas ir rankraščius.

Įgykite vertingų žinių mokydamiesi su Nacionalinės bibliotekos specialistais! Lapkritį kviečiame dalyvauti nuotoliniuose mokymuose, kurie padės susigaudyti naujos informacijos labirintuose ir daugiau nepasiklysti juose. Atraskite naujas sritis, tobulinkite savo kompetencijas ir įgykite praktinių žinių, kurios bus naudingos ne tik profesinėje veikloje, bet padės augti ir tobulėti kasdienėse veiklose.

Nacionalinė biblioteka išleido mokslo žurnalo „Aktualu rytoj / Relevant Tomorrow“ specialųjį numerį, skirtą vaizduojamojo meno (tapybos) ir filosofijos sąlyčio taškų paieškoms.

2025 metai – ypač svarbi data Lietuvos istorinėje atmintyje. Minime 120-ąsias metines, kai 1905 m. įvyko Didysis Vilniaus Seimas – įvykis, nubrėžęs esminę kryptį Lietuvos valstybingumui ir autonomijos idėjai.

Šiais metais mažieji skaitytojai akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ Vaikų kategorijos laureate išrinko rašytojos Eglės Jasės ir iliustruotojos Julijos Račiūnaitės knygą „Kamandosė“ (išleido Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“). Knyga sulaukė tiek skaitytojų įvertinimo, tiek kritikų pripažinimo. Šiame interviu – apie „Metų knygos rinkimų“ apdovanojimo svarbą, kūrybos kelią, knygos personažę ir ateities planus.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Gerbiami lankytojai, 

primename, kad Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, o prieššventinę dieną dirba viena valanda trumpiau.

Visų šventųjų ir Vėlinių dienos kviečia prisiminti išėjusius, apmąstyti amžinybės paslaptį ir atnaujinti savo tikėjimą.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamas projektas „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ pasiekė savo pirmojo etapo finišą. Šia proga surengtas baigiamasis projekto renginys, į kurį atvyko per 50 kultūros įstaigų vadovų iš visos Lietuvos.

Dešimtajame „Gimtosios kalbos“ 2025 m. numeryje pasakojama apie XX a. trečiojo dešimtmečio Panevėžio švietimo įstaigas ir jų kultūrinę aplinką, kurioje brendo būsimasis poetas Henrikas Radauskas, kalbamasi apie tarminės ir tarmiškos literatūros vertimą ir redagavimą, skelbiamas pokalbis su Lituanistinio švietimo mokytojo premijos laureate Audrone Anuliene.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido vokiečių istoriko Klauso Richterio knygą „Fragmentacija Vidurio Rytų Europoje. Lenkija ir Baltijos šalys 1915–1929 m.“ Naujausiųjų laikų Rytų Europos istorijos tyrinėtojo, Birminghamo universiteto profesoriaus Klauso Richterio tyrimų sritys yra Lenkijos ir Baltijos valstybių socialinė istorija, Vokietijos santykiai su Rytų Europos valstybėmis, nacionalizmo ir tautinių konfliktų šiame regione istorija.