Spalio 7 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė pasirašė tarpinstitucinę bendradarbiavimo sutartį. Joje numatyta pagal savo kompetenciją bendradarbiauti diegiant kultūros atvirumo vertybes, teikiant metodinę pagalbą, organizuojant parodas, rengiant ekspozicijas, skatinant bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, įgyvendinant ilgalaikes mokslo programas, atitinkamus projektus, susijusius su šiomis sritimis bei mokslo kokybės gerinimu ir tobulinimu.  

Rudens ciklo #KinasKalba renginyje organizatoriai pristatys tarptautinį Kauno kino festivalį, kurio šių metų pavadinimas – „Videogramos“. Festivalio pavadinimą įkvėpė vokiečių režisieriaus Haruno Farockio (1944–2014) dokumentinis filmas „Revoliucijos videogramos“ (vok. Videogramme einer Revolution, 1992), kuriame fiksuojama ir analizuojama televizijos ir jos kuriamų vaizdų įtaka Rumunijos revoliucijos istoriniams įvykiams. Tarptautinis Kauno kino festivalis „Videogramos“ siekia pristatyti kiną bei videomeną, kuris gali veikti kaip aktyvus istorijos dalyvis ar kūrėjas. Šie metai – kupini perversmų, istorinių įvykių, globalių judėjimų, tai taip pat atsispindės festivalio programoje.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje dr. Darius Antanavičius, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, kalbinamas Arūno Brazausko, Nacionalinės bibliotekos vyr. metodininko, pasakoja apie XVI a. lotyniškai rašiusio paslaptingo vilniečio tapatybę.

Įnirtingi mūšiai separatistiniame Kalnų Karabacho regione vyksta nuo rugsėjo 27 dienos. Ir Azerbaidžanas, ir Armėnija skelbia apie civilių gyventojų ir karių aukas. Vykstantis karas pradeda kelti tarptautinę įtampą. Kaip gali pasisukti ar kuo baigtis Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktas dėl Kalnų Karabacho? Koks čia Rusijos vaidmuo? Ar susirėmimai Kaukaze atitrauks pasaulio dėmesį nuo įvykių Baltarusijoje, Aleksejaus Navalno nuodijimo istorijos? Kodėl Rusija neryžtinga, o JAV ir Europos Sąjunga – tyli. Kodėl jokių iniciatyvų nesiima ESBO Minsko grupė ir kiek pamatuotos Turkijos ambicijos įtvirtinti savo kaip regiono lyderės pozicijas šiame regione? Apie visa tai diskutavo politikai ir ekspertai „Lietuvos politikos forume“ iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Šešioliktą kartą akcija „Metų knygos rinkimai“ kviečia vaikus ir suaugusiuosius skaityti ir rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas suaugusiesiems ir vaikams.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras organizuoja diskusijų apie kultūros ir švietimo politiką ciklą, skirtą artėjantiems Seimo rinkimams.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks Ludwiko Czarkowskio knygos „Vilnius 1867–1875: atsiminimai“ pristatymas.

Pasaulyje kylančios tarptautinės įtampos - į ką gali išvirsti ar kuo baigtis Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktas dėl Kalnų Karabacho? Koks čia Rusijos vaidmuo? Ar susirėmimai Kaukaze atitrauks pasaulio dėmesį nuo įvykių Baltarusijoje? Apie visa tai – politikų ir ekspertų diskusija „Lietuvos politikos forume“ iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Nesvarbu, ar į knygų šventovę užsukate ieškodami turiningo laisvalaikio, ar medžiagos moksliniam darbui – esate laukiami mokymuose, kuriuose galėsite susipažinti su Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje teikiamomis paslaugomis, vartotojų aptarnavimo tvarka, suskaitmeninto kultūros paveldo dokumentais, lietuviškomis elektroninėmis knygomis, elektroniniais ir atvirosios prieigos ištekliais, katalogais ir duomenų bazėmis bei kita naudinga informacija. Taip pat mokymuose galėsite patobulinti turimas teisines žinias, išmokti susirasti reikalingus Lietuvos teisės aktus, teismų praktikos bylas ar kitą susijusią medžiagą. Mokymai skirti pažengusiems vartotojams.

Spalį minime Angelų sargų – Lietuvos policijos – dieną. Šalies policija ne kartą įrodė, kad yra stipri ir profesionali. Žmogui sunkią ar pavojingą gyvenimo akimirką ji dažniausiai tampa vienintele atrama ir gynėja.

Kviečiame į tekstilininkės Minos Levitan-Babenskienės ir tapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus darbų parodos pristatymą. Būdami artimi draugai daugiau nei šešis dešimtmečius, jie nė karto nesurengė bendros parodos, tad tai pirmoji šių didžių meno žmonių paroda kartu. Joje eksponuojami svarbiausi darbai iš kiekvieno jų kūrybos: po vieną ryškiausią kiekvieno dešimtmečio darbą – po šešis kiekvieno dailininko kūrinius, atspindinčius šešis jų kūrybinės draugystės dešimtmečius. Pagrindiniai renginio herojai – parodos autoriai M. Levitan-Babenskienė ir A. Stasiulevičius. Laukiami jų kolegos ir meno gerbėjai. Moderatoriai – menotyrininkai Romualdas Budrys ir Saulius Pilinkus. Muzikuos prof. Algirdas Vizgirda.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Retų knygų ir rankraščių skaitykloje pristatoma paroda „Laisvės siekio vedami…“, skirta 1830–1831 m. sukilimo 190-osioms metinėms.

Lietuvoje pradedamas įgyvendinti tarptautine patirtimi paremtas ankstyvojo skaitymo skatinimo projektas „Knygų startas“. Nuo spalio mėnesio Vilniaus apskrityje (išskyrus Vilniaus miestą) šeimos gydytojai tėvams, auginantiems 2020 m. gimusius kūdikius, įteiks ankstyvojo skaitymo skatinimo lauknešėlius. Šiemet jų ketinama išdalyti iki 3000, o per artimiausius penkerius metus, gavus pakankamą finansavimą iš valstybinių institucijų ar privačių įmonių, planuojama lauknešėlius dovanoti visos Lietuvos naujagimiams.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykla papildyta naujomis knygomis. Interjero dizaino, grafikos ir mados istorijos, architektūros teorijos ir praktikos, vaizduojamojo meno istorijos, fotografijos – kviečiame skaityti leidinius šiomis ir kitomis temomis. Trumpai pristatome keletą iš jų.

Mitologija yra pagrindinis šaltinis tautos kultūrai pažinti, nes ji byloja, kaip mūsų protėviai mąstė apie pasaulį, kaip suprato gyvybės ir mirties, gėrio ir blogio priežastis. Būdami pagonys, lietuviai turėjo daug deivių ir dievų, kai kurie jų gerai žinomi iki šiol, o kai kuriuos žino tik istorikai ar istorija besidomintys žmonės. Kviečiame užsukti į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklą, kur parengta knygų ekspozicija „Deivės lietuvių mitologijoje“, ir plačiau susipažinti su mitologiniu pasauliu.

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis, unikalus savo programa ir formatu. Tai erdvė geram kinui, laisvai minčiai ir diskusijoms apie tai, kas iš tiesų yra svarbu. Šiais metais, pandemijai visame pasaulyje koreguojant kino filmų premjeras ir festivalius, „Nepatogus kinas“ vyks virtualiai.

Galerija „The Room“ kviečia į Inos Budrytės kūrybos katalogo „Tapyba ant popieriaus ir piešiniai. 1990–2020“ pristatymą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Rugsėjo 29-ąją Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko jau ketvirtoji Adolfo Damušio demokratijos studijų centro organizuota mokslinė konferencija. Šįkart skirtingų sričių tyrėjai, akademikai ir ekspertai, atstovaujantys įvairioms institucijoms iš visos Lietuvos, susitiko ir savo pranešimuose kėlė klausimus bei kvietė diskutuoti šiandien itin aktualia ir svarbia atminties politikos tema.

Tarpukaris Lietuvoje – pradžių metas. Jaunai ir ambicingai valstybei reikėjo drąsių, nebijančių svajoti piliečių. Talentingas, išsilavinęs ir atkaklus žmogus tuomet galėjo tapti kuo panorėjęs – pirmuoju lakūnu, operos solistu, keliautoju, filosofu... Paulius Galaunė (1890–1988) tapo pirmuoju profesionaliu muziejininku, dailės istoriku ir kritiku. Keliais sakiniais papasakosime paprastą lietuvišką istoriją apie žmogų, kurio paprastu nepavadinsi. Kaimo vaikas, gimęs daugiavaikėje kalvio ir audėjos šeimoje, baigė Sankt Peterburgo Psichoneurologijos instituto Humanitarinių mokslų fakultetą, Luvro mokykloje Paryžiuje studijavo muziejininkystę. Tapo pirmuoju seniausio Lietuvos dailės muziejaus – Čiurlionio galerijos (dabar – Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus) – vadovu. Parašė 10 knygų, tarp jų – vieną svarbiausių monografijų apie liaudies meną – „Lietuvių liaudies menas: jo meninių formų plėtojimosi pagrindai“ (1930), paskelbė apie 400 straipsnių. Surengė tautodailės parodas Italijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, JAV. Rūpinosi istorijos, archeologijos, architektūros paminklų apsauga.