Socialinių medijų laikais gyvename nuolatinėje intensyvaus informacinio srauto apsuptyje. Joje gausu informacinio triukšmo, kuris dažnu atveju paklaidina ir apkvailina skaitytoją. Internete apstu melagienų, apsimetančių tikromis naujienomis, ir visa tai plinta du kartus greičiau nei objektyvi informacija, o tai kelia grėsmę ne tik mūsų šalies suverenitetui, bet ir tautos ekonominei, intelektualinei gerovei. Todėl šiais „žinių visuomenės“ laikais be galo svarbu kiekvienam iš mūsų tapti atsakingais informacijos naudotojais bei kūrėjais, t. y. gebėti suprasti, analizuoti, kritiškai įvertinti pateikiamą turinį bei vadovaujantis etikos principais kurti objektyvią informaciją ir taip prisidėti prie šviesios ateities kūrimo.

Pagaliau sulaukę tikrosios žiemos, siūlome turiningai praleisti laiką mokymuose Nacionalinėje bibliotekoje ir atrasti bei išmokti naujų ir naudingų dalykų, ką galėsite puikiai panaudoti ir savo kasdieninėje veikloje.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Alfonso Eidinto monografiją „Ernestas Galvanauskas. Premjero diplomatijos ir egzilio istorija“.

Pirmajame „Gimtosios kalbos“ 2025 m. numeryje apžvelgiamas redaktorių ir vertėjų seminaras, skirtas kalbos variantiškumo klausimams, pasakojama apie kalbininkų atminimo įamžinimą Klaipėdos rajone, komentuojamos užduotys, padedančios kitakalbiams mokiniams pasirengti suprasti lietuviškus tekstus, rašoma apie Lietuvių kalbos institute surengtą terminologijos seminarą.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Gyvas žodis. Ir šiemet stengsimės atkreipti skaitytojų dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius – bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas. Šiame numeryje atskleidžiame šiuolaikinio meno muziejaus „Stasys Museum“ Panevėžyje direktorės Vaidos Andrijauskaitės ir Kauno apskrities viešosios Ąžuolyno bibliotekos vyresniojo bibliografo Mindaugo Balkaus įkvėpimo imtis ambicingų projektų šaltinį.

„Gimtosios kalbos“ žurnalo redakcinė kolegija tęsia tradiciją kasmet aptarti praėjusių metų straipsnius ir apdovanoti įdomiausių, vertingiausių publikacijų autorius. 2024 metais žurnale paskelbta originalių straipsnių kalbos mokymo ir dėstymo klausimais, domėtasi asmenvardžių istorija, rašyta apie aktualius kalbos reiškinius ir mažai kam žinomus terminijos dalykus.

2025 m. pradžioje tvarkant Nacionalinės bibliotekos Retų knygų fondą buvo identifikuota XV a. knyga – inkunabulas. Pirmosios spausdintinės knygos inkunabulai, išleisti iki 1500 m. gruodžio 31 d., laikomi ypač svarbia dokumentinio paveldo dalimi. Inkunabulą identifikavo vyriausioji metodininkė-tyrėja  Viktorija Bargailienė.

Turbūt nerastume bent kiek kinu besidominčio žmogaus, kuris nebūtų matęs serialo „Tvin Pykso miestelis“. Būtent šis kūrinys Davido Lyncho vardą padarė žinomą kiekvienam ir tapo pasauliniu fenomenu – iki šio serialo pasirodymo televizijoje nebuvo parodyta nieko panašaus. D. Lynchas savo magiškais kadrais, mistika, subtiliu humoru ir nenuspėjama istorija užbūrė milijonus žmonių ir privertė juos klausinėti: „Kur dingo Lora Palmer?“

Visai neseniai sutikome 2025-uosius, kurie itin reikšmingi visam krikščionių pasauliui, mat popiežius Pranciškus juos paskelbė šventaisiais Jubiliejiniais metais. Tradiciją švęsti Jubiliejinius metus daugiau nei prieš 700 metų pradėjo popiežius Bonifacas VIII. Nuo 1400-ųjų Jubiliejiniai metai dažniausiai švenčiami kas 25 metus.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Nacionalinės bibliotekos skaitytojai jiems reikalingą informaciją gali rasti ne tik knygose, periodiniuose leidiniuose ar socialinėje medijoje, bet ir duomenų bazėse, kuriomis naudotis elektroniniu būdu yra labai patogu ir paprasta. Jose esantys duomenys susisteminti ir sutvarkyti taip, kad būtų lengva atlikti informacijos paiešką ir naudoti surastus šaltinius.  Bibliotekos prenumeruojamose užsienio ir Lietuvos duomenų bazėse pateikiama labai įvairi informacija  humanitarinių, socialinių, technologijos ir gamtos mokslų temomis, todėl, esant konkrečios informacijos poreikiui, svarbu žinoti kokios srities duomenų bazės ieškome. 

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Gabrieliaus Žemkalnio (1929–2017) atsiminimus „Lietuviai gestapo kalėjimuose“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Socialinių mokslų skaityklos fondas pasipildė naujai gautais leidiniais teisės tema. Trumpai juos pristatome.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą ir 2025 m. minimas Lietuvos valstybei svarbių įvykių, asmenybių sukaktis, kviečia minėti Lietuvos katalikų dvasininko, disidento, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvio, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėjo Alfonso Svarinsko metus. Ta proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje (III a., 306 kab.) eksponuojama knygų ekspozicija „Monsinjorui Alfonsui Svarinskui – 100 metų“. Maloniai kviečiame apsilankyti.

Nacionalinė biblioteka primena galimybę naudotis nemokama prieiga prie Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenų bazės „eLibrary“. TVF, skatindamas pasaulinį bendradarbiavimą tarp 190 šalių narių, nuolat stebi jų ekonominę būklę, vertina gresiančias rizikas, teikia pagalbą, organizuoja mokymus ekonomikos valdymo klausimais. Ši veikla vykdoma pasitelkiant TVF tyrimus ir statistinę medžiagą.

Šiais geopolitiškai sunkiais laikais akivaizdu, kad svarbu stiprinti regioninį solidarumą, o tam labai tinka kultūrinė diplomatija. Dėl šios priežasties nusprendėme šaliai, kurią pristatome 1991 m. sausio 13-osios įvykių kontekste, per visus metus skirti daugiau dėmesio.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus restauratorės Daiva Juškienė ir Kristina Lukoševičienė 2024 m. rudenį mokėsi XV–XVI amžiaus Vakarų Europos knygrišystės paslapčių. Jos pagamino po vieną Renesanso laikų knygą tokiais pat būdais, kaip knygas gamindavo Žygimanto Augusto laikų knygrišiai.

Personalinės bibliografijos rodyklė – tai bibliografinės informacijos išteklius apie vieno asmens darbus ir (arba) išteklius apie jį.