Skaitykime lengvai suprantama kalba

Kas yra lengvai suprantama kalba?

Lengvai suprantama kalba (angl. „Easy to Read“) yra metodas, kuriuo galima trumpai ir aiškiai perteikti informaciją. Pagal šį metodą parengta informacija yra skirta asmenims, kuriems sunku skaityti ir suprasti įprastus tekstus. Tekstuose lengvai suprantama kalba informacija pateikiama aiškiai, nuosekliai, trumpais sakiniais, naudojami paveikslėliai.

Lengvai suprantamos kalbos metodą prieš 50 metų pirmieji pradėjo taikyti Skandinavijos šalių prieinamumo ekspertai. Šiandien šis metodas yra plačiai naudojamas visame pasaulyje. Lengvai suprantama kalba rengiami informaciniai tekstai, valstybės institucijų pranešimai, naujienos, edukacinė medžiaga, taip pat leidžiamos grožinės knygos suaugusiesiems ir vaikams.

Daugiau informacijos apie lengvai suprantamos kalbos gaires ir standartus Europoje galima rasti organizacijos „Inclusion Europe“ interneto svetainėje.

Kam reikalingi tekstai, parengti lengvai suprantama kalba?

Tekstai lengvai suprantama kalba yra skirti asmenims, turintiems intelekto sutrikimą. Taip pat šiuo metodu parengti tekstai padeda suprasti informaciją ir kitoms žmonių grupėms, kurioms sunku skaityti įprastus tekstus ir suprasti juose pateikiamą informaciją. Svarbu pabrėžti, kad tas pats tekstas nebūtinai vienodai tinka visoms grupėms.

Tokio tipo tekstai reikalingi tam, kad asmenys, turintys sunkumų perskaitant ir suprantant informaciją, galėtų lygiavertiškai įsilieti į visuomenę, atstovauti sau ir savo teisėms, įgyti reikiamų žinių savarankiškiems sprendimams priimti.

Lengvai suprantama kalba gali būti naudinga:

• asmenims, turintiems intelekto sutrikimą
• žmonėms, patiriantiems mokymosi, dėmesio ar informacijos apdorojimo sunkumų
• vyresnio amžiaus žmonėms
• žmonėms, kurie mokosi lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos
• žmonėms, turintiems disleksiją
• vaikams, kurie mokosi skaityti.

Kaip rengiami tekstai lengvai suprantama kalba?

Tekstus lengvai suprantama kalba gali rengti įvairių sričių specialistai, kurie moka aiškiai rašyti ir yra išmokę rengti tekstus pagal lengvai suprantamos kalbos metodikos gaires. Lietuvoje lengvai suprantamos kalbos metodo gaires parengė Vilniaus universiteto ekspertai. Gaires galima rasti čia.

Lengvai suprantama kalba parengtas tekstas turi būti ne tik parašytas pagal gaires, bet ir būtinai išbandytas su tiksline skaitytojų grupe – asmenimis, turinčiais intelekto sutrikimą. Toks išbandymas padeda įvertinti, ar tekstas iš tikrųjų yra aiškus ir suprantamas žmonėms, kuriems jis skirtas. Po išbandymo tekstas dažnai dar taisomas, tikslinamas ir tik tada viešinamas.

Lengvai suprantama kalba parengti ir pagal nustatytus principus patikrinti tekstai gali būti žymimi tarptautiniu lengvai suprantamos kalbos simboliu. Daugiau informacijos apie šį simbolį ir jo naudojimo sąlygas skelbiama „Inclusion Europe“ svetainėje.

Lengvai suprantamos kalbos tekstai gali būti skirtingo sudėtingumo. Vilniaus universiteto gairėse išskiriami trys teksto sudėtingumo lygiai. Tad rengiant tekstą svarbu numatyti, kam jis skirtas, ir pasirinkti tinkamą informacijos pateikimo lygį.

Kas pasikeičia tekste, kai jį parengiame lengvai suprantama kalba?

Tekstai, perrašyti lengvai suprantamos kalbos metodu, yra rengiami pagal šiuos principus:

1. Nuoseklus pasakojimas – informacija pateikiama logine seka, iš eilės.
2. Aiški struktūra – tekstas skaidomas į trumpesnes dalis, kiekviena dalis turi aiškų pavadinimą.
3. Trumpi tekstai – esminė informacija pateikiama glaustai ir aiškiai.
4. Paprasti sakiniai – ilgi sudėtingi sakiniai yra trumpinami arba skaidomi į kelis atskirus sakinius.
5. Paprastas žodynas – vartojami dažnesni ir aiškesni žodžiai, sudėtingi žodžiai yra paaiškinami papildomai. Vengiama santrumpų, perkeltinės reikšmės posakių, skaičiai užrašomi ne žodžiais, o skaitmenimis.
6. Aiškus ir neapkrautas dizainas – tekstas lygiuojamas kairėje pusėje, tarp eilučių paliekamas 1,5 tarpas, tekstas yra ant vienspalvio fono, tarp teksto ir fono yra aiškus kontrastas.
7. Patogus skaityti šriftas – mažiausias teksto šrifto dydis yra 14, šriftas yra be pagražinimų ir uodegėlių (pavyzdžiui, „Arial“, „Tahoma“).
8. Iliustracijos – prie teksto pridedami aiškūs paveikslėliai, kurie padeda suprasti informaciją.

Lietuvoje išleisti leidiniai lengvai suprantama kalba

Leidiniai vaikams lengvai suprantama kalba:

• Skaityk lengvai: tekstai lengvai suprantama kalba / pasakojimus lengvai suprantama kalba parengė Justina Bružaitė-Liseckienė ir Rūta Norkūnė; iliustravo Greta Alice. – Vilnius: Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, 2025. – 175 p. – ISBN 978-609-96500-2-9.
• Skaityk pasakas lengvai: tekstai parašyti lengvai suprantama kalba / tekstus rengė Rūta Norkūnė ir Justina Bružaitė-Liseckienė; iliustravo Greta Alice. – Vilnius: Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, 2024. – 256 p. – ISBN 978-609-96500-1-2 (pdf). – ISBN 978-609-96500-4-3 (epub3).
• Vilniaus įkūrimo legenda: komiksas lengvai suprantama kalba / parašė Rūta Norkūnė; nupiešė Greta Alice. – Vilnius: Mokyklų tobulinimo centras, 2025. – 18 p. – ISBN 978-609-96588-6-5 (pdf), ISBN 978-609-96588-5-8 (spausdinys).
• Romos įkūrimo legenda: komiksas lengvai suprantama kalba / parašė Rūta Norkūnė; nupiešė Greta Alice. – Vilnius: Mokyklų tobulinimo centras, 2025. – 18 p. – ISBN 978-609-96588-7-2 (pdf), ISBN 978-609-96588-4-1 (spausdintas)

Leidiniai jaunimui ir suaugusiesiems lengvai suprantama kalba:

• Mano vardas yra Marytė / Alvydas Šlepikas; lengvai suprantama kalba parengė Justina Bružaitė-Liseckienė, iliustravo Antanas Skučas. – Vilnius: Lietuvos audiosensorinė biblioteka, 2023. – 350 p. – ISBN 978-609-00-7675-0
• Puikioji Maja / Eli Åhman Owetz; iš švedų kalbos vertė Greta Barkauskytė. – Vilnius: Lengva skaityti, 2024. – 124 p. – ISBN 978-609-96497-0-2
• Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: lengvai suprantama kalba / tekstus lengvai suprantama kalba rengė ir pritaikė Gintarė Viselgienė, Renatas Mizeras, Eglė Belozaraitė-Tarvydienė. – Vilnius: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2025. – 58 p. – ISBN 978-5-420-01889-7
• Laiškai į Čekoniškes / Augustė Anisimova, Greta Babarskaitė, Ugnė Gudaitytė, Paula Urbonaitė, Nijolė Vailionytė, Dovilė Žydelienė; diktorius Algimantas Butvilas; garso operatorė Nijolė Raudeliūnienė; garso režisierius Rugilė Norbutaitė. – Vilnius: Lietuvos audiosensorinė biblioteka, 2025. – ISBN 978-609-00-7686-6
• Marti / Žemaitė; lengvai suprantama kalba parengė Justina Bružaitė-Liseckienė; iliustravo Eglė Baužaitė; iliustracijų aprašus parengė Beata Mongird; įgarsino Gustė Pupkevičienė ir Virgilijus Kubilius; garso režisieriai Rugilė Norbutaitė ir Albertas Aužbikavičius. – Vilnius: Lietuvos audiosensorinė biblioteka, 2025. – 978-609-00-7693-4

Leidinius galite skolintis bibliotekose. Leidiniai „ePUB“ formatu prieinami ELVIS (Elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema).

Metodinė medžiaga ir užduotys leidiniams lengvai suprantama kalba

Tekstų lengvai suprantama kalba autorė, edukatorė Rūta Norkūnė ir iliustruotoja Greta Alice 4 tekstams vaikams lengvai suprantama kalba parengė metodinės medžiagos rinkinius su užduotimis mokytojams, bibliotekininkams, edukatoriams ir kitiems specialistams. Ši medžiaga padeda organizuoti skaitymo veiklas, gilinti teksto suvokimą ir lanksčiai pritaikyti darbą pagal vaikų gebėjimus bei užsiėmimo tikslą. Kiekviename rinkinyje specialistai ras įvairaus sudėtingumo ir skirtingiems gebėjimams tinkančių užduočių.

Metodinės medžiagos ir užduočių rinkiniai

Užduotys parengtos pagal 4 tekstus vaikams lengvai suprantama kalba. Kiekvienam tekstui sukurtas atskiras rinkinys, pritaikytas darbui su konkrečiu tekstu ir jo sudėtingumo lygiu.

Tekstai ir užduotys buvo išbandyti su tiksline grupe. Tai padėjo įvertinti, ar medžiaga yra aiški, tinkamai pritaikyta ir praktiškai naudinga dirbant su vaikais. Užduotis išbandė Vilniaus „Atgajos“ specialiosios mokyklos mokiniaiir vaikai, kuriems sunku skaityti ir suprasti tekstus. Vaikams išbandyti užduotis padėjo specialioji pedagogė Reda Andriekutė-Kestauskė. Užduočių rengimo ir testavimo klausimais konsultavo Ukmergės „Ryto“ ugdymo centro specialieji pedagogai.

1. Vilniaus įkūrimo legenda: komiksas lengvai suprantama kalba
   2 lygio tekstas. Tekstas ir užduotys buvo išbandytos su tiksline grupe – vaikais, turinčiais nežymią ir vidutinę intelekto negalią.
   Atsisiųsti užduotis. Atsisiųsti užduoties „Gedimino kelionė“ korteles.
2. Romos įkūrimo legenda: komiksas lengvai suprantama kalba
   2 lygio tekstas. Tekstas ir užduotys buvo išbandyti su tiksline grupe – vaikais, turinčiais nežymią ir vidutinę intelekto negalią.
   Atsisiųsti užduotis.
3. H. Ch. Andersenas, Nauji karaliaus drabužiai (Iš knygos „Skaityk pasakas lengvai“)
   2 lygio tekstas. Tekstas ir užduotys buvo išbandyti su tiksline grupe – vaikais, turinčiais nežymią ir vidutinę intelekto negalią.
   Atsisiųsti užduotis.
4. Bitė Vilimaitė, Kada piešime perlinę vištelę? (Iš knygos „Skaityk lengvai“)
   3 lygio tekstas; užduotys pritaikytos darbui su šiuo tekstu. Tekstas ir užduotys buvo išbandyti su tiksline grupe – vaikais, patiriančiais mokymosi, dėmesio ar informacijos apdorojimo sunkumų.
   Atsisiųsti užduotis.

Ekspertės komentaras apie tekstų lengvai suprantama kalba ir užduočių jiems svarbą

Perskaityti tekstą – nereiškia jį suprasti. Skaitymas yra pirminis įgūdis: atpažinti raides, sujungti jas į žodžius, žodžius – į sakinius, ir taip, kol perskaitome visą tekstą. Vien šio gebėjimo nepakanka, kad mokinys suvoktų, ką iš tikrųjų perskaitė.

Supratimas yra gerokai sudėtingesnis procesas. Tam, kad mokinys galėtų suvokti tekstą, jis turi pasitelkti savo kognityvines žinias: ankstesnę patirtį, žodyną, gebėjimą susieti informaciją, atpažinti pagrindinę mintį, daryti išvadas ir interpretuoti turinį. Jei šie gebėjimai dar tik formuojasi arba nėra pakankamai išlavinti, tekstas gali taip ir likti nesuvoktas, tik mechaniškai perskaitytas.

Mokinimas, ypač jaunesniems (tik pradėjusiems skaityti, tautinių mažumų, grįžusiems iš užsienio), ar turintiems mokymosi sunkumų (dėl skaitymo, teksto suvokimo, dėmesio išlaikymo, informacijos apdorojimo ir pažintinės raidos ypatumų), būtent teksto supratimas tampa didžiausiu iššūkiu. Kai kurie mokiniai gali perskaityti tekstą sklandžiai, tačiau ne visada suvokia jo esmę, pasimeta tarp detalių, sunkiai atskiria svarbią informaciją nuo mažiau reikšmingos. Taip pat dažnai trūksta žodyno, konteksto suvokimo ar įgūdžio interpretuoti tekstą. Mokinys jau atidavęs daug resursų teksto perskaitymui, tad atliekant teksto suvokimo užduotis didėja mokinio kognityvinė apkrova. Gali kilti įtampa – smegenys ima veikti tarsi „išgyvenimo režimu“, dėmesys nukrypsta nuo mokymosi proceso, o naujos informacijos įsisavinimas tampa gerokai apsunkintas.

Tokiose situacijose svarbi lengvai suprantama kalba. Ji padeda sumažinti patiriamą kognityvinę apkrovą, leidžia mokiniams sutelkti dėmesį į turinį, o ne į sudėtingas formuluotes. Tokie tekstai tampa prieinami platesniam mokinių ratui ir sudaro sąlygas sėkmingam mokymuisi. Vis dėlto net ir lengvai suprantama kalba parašytas tekstas savaime neužtikrina gilaus supratimo. Todėl būtinos užduotys po skaitymo. Jos padeda struktūruoti informaciją, nukreipia mokinio dėmesį į esminius aspektus, skatina apmąstyti, palyginti, interpretuoti ir pritaikyti tai, kas perskaityta.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad teksto suvokimo užduotys turi būti ne atsitiktinės, o sukurtos pagal lengvai suprantamos kalbos gaires ir išbandytos su būsimų skaitytojų grupe. Vėliau užduotys peržiūrimos, dar kartą redaguojamos.

Šios užduotys išsiskiria savo kryptingu ir apgalvotu paruošimu – kiekvienas elementas turi savo paskirtį. Ypatingas dėmesys skiriamas kalbai: užduočių formuluotės yra trumpos, aiškios, be dviprasmybių, kiekviena instrukcija pateikiama atskirai ir papildoma vizualiniu pastiprinimu, paryškinti raktiniai žodžiai. Mokiniui nereikia papildomai atkoduoti, ko iš jo tikimasi. Užduotys sudėliotos nuosekliai, didinant sudėtingumą – nuo paprasto informacijos atpažinimo iki gilesnio supratimo ir interpretavimo. Svarbus ir vieningos struktūros principas: mokiniai greitai perpranta užduočių logiką, todėl gali susitelkti į turinį, o ne į formą. Kiekviena užduotis turi aiškiai apibrėžtą tikslą – ar tai būtų informacijos radimas, pagrindinės minties supratimas, ar gebėjimas interpretuoti tekstą, – todėl mokymosi procesas tampa nuoseklus ir kryptingas.

Ypač vertingos įvairaus tipo, skirtingo lygio ir sudėtingumo užduotys. Jos leidžia diferencijuoti ugdymą klasėje, atliepti skirtingus mokinių gebėjimus ir užtikrinti, kad kiekvienas mokinys galėtų patirti mokymosi sėkmę.

Pirmiausia, jos leidžia efektyviai taupyti pasiruošimo pamokai laiką, nes nereikia kurti visiškai skirtingos mokomosios medžiagos. Pakanka vieno teksto su diferencijuotomis užduotimis įvairiems lygiams. Pedagogui tampa lengviau organizuoti bendras veiklas ir diskusijas. Be to, išlaikomas mokymo nuoseklumas ir turinio vientisumas, o aiškios užduotys skatina mokinių savarankiškumą. Mokytojas gali lengviau stebėti mokinių pažangą, matydamas, kaip jie pereina nuo paprastesnių prie sudėtingesnių užduočių.

Tokios užduotys naudingos mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, specialiųjų mokyklų, ugdymo centrų pedagogams – visiems, dirbantiems su mokiniais, kuriems mokymasis kelia iššūkių.

Įtraukiojo ugdymo kontekste tokia sistema yra ypač svarbi. Vienas tekstas, papildytas skirtingų lygių užduotimis, leidžia visiems mokiniams dalyvauti toje pačioje veikloje ir dirbti pagal savo galimybes. Tai stiprina mokinių įsitraukimą, pasitikėjimą savimi ir kuria palankią mokymosi aplinką.

Specialioji pedagogė Reda Andriekutė-Kestauskė

Kam skirti šie užduočių rinkiniai?

Šie užduočių rinkiniai skirti mokytojams, specialiesiems pedagogams, bibliotekininkams, edukatoriams ir kitiems specialistams, kurie su vaikais skaito tekstus lengvai suprantama kalba.

Užduotys buvo kuriamos atsižvelgiant į vaikų, turinčių individualių ugdymosi poreikių, tarp jų ir vaikų, turinčių intelekto negalią, mokymosi ypatumus, tačiau dėl lankstaus taikymo gali būti naudojamos ir įtraukiojo ugdymo klasėse ar grupėse. Šios užduotys taip pat gali tikti pradiniame ugdyme, kai ieškoma aiškių, lanksčiai taikomų skaitymo ir teksto suvokimo veiklų.

Kaip galima naudoti šią metodinę medžiagą?

Užduočių rinkiniai parengti kaip atvirosios prieigos, nemokamos, spausdinamos PDF priemonės. Jie gali būti naudojami kaip skaitymo ir teksto suvokimo ugdymo priemonė, literatūros pamokos ar edukacijos pagrindas arba papildoma veikla individualiam darbui.

Dauguma užduočių skirtos individualiam darbui, tačiau pirmojo skyriaus (Veiklų idėjos vaizduotei ir smalsumui skatinti) veiklos tinka darbui grupėje. Kai kurioms užduotims gali reikėti suaugusiojo pagalbos – tai priklauso nuo vaiko gebėjimų, mokymosi būdo ir pasirinktos užduoties.

Kaip sudaryti užduočių rinkiniai?

Kiekvienam tekstui parengtas atskiras užduočių rinkinys. Viename rinkinyje pateikiama apie 35 įvairaus pobūdžio ir sudėtingumo užduočių, kurios padeda pasirengti skaityti, geriau suprasti tekstą, įsiminti įvykių seką, aptarti veikėjus, reflektuoti ir kūrybiškai tęsti skaitymo patirtį.

Užduotys leidžia lanksčiai pritaikyti veiklas pagal vaikų gebėjimus ir užsiėmimo tikslą. Jas galima rinktis pasirinktinai: atlikti vieną užduotį, kelias užduotis arba jungti jas į savo darbo seką. Kiekvienos užduoties viršuje paliktas tuščias langelis, kad mokytojas ar edukatorius galėtų sunumeruoti pasirinktas užduotis pagal savo sudarytą veiklų seką.

Kad būtų patogiau planuoti veiklas, lengviau kurti savo ugdymo ar edukacijos eigą, užduotys suskirstytos į 5 teminius skyrius:

1. Veiklų idėjos vaizduotei ir smalsumui skatinti.
   Pirmoji užduočių rinkinio dalis skirta mokytojui ar edukatoriui padėti pasirengti teksto skaitymui ir sudominti skaitytojus teksto istorijos tema. Čia pateikiamos veiklų idėjos, kurios kviečia tyrinėti, stebėti, įsivaizduoti, klausti ir patirti. Šios veiklos gali padėti geriau suprasti teksto kontekstą, aplinką ir temą, taip pat suaktyvinti jau turimas žinias. Taip pat šios veiklos gali būti tinkamos įtraukti į sensorinius skaitymus ar kuriant literatūrines edukacijas.
2. Kas ir kada įvyko šioje istorijoje?
   Šio skyriaus užduotys padeda prisiminti istorijos įvykių seką ir veikėjus. Jos padeda geriau suprasti pasakojimo nuoseklumą ir tai, kaip vystosi istorija.
3. Teksto suvokimo užduotys
   Šiame skyriuje pateikiamos įvairaus tipo ir sudėtingumo užduotys, skirtos giliau nagrinėti veikėjams, jų veiksmams, situacijoms ir įvykių prasmei.
4. Kaip man sekėsi?
   Šiame skyriuje rasite 3 skirtingų tipų refleksijos užduotis, skirtas įsivertinimui pamokos ar užsiėmimo pabaigoje, perskaičius tekstą ir atlikus užduotis.
5. Papildomos užduotys
   Šiame skyriuje pateikiamos įvairaus sudėtingumo kūrybinės ir pažintinės užduotys, kurios leidžia plėsti skaitymo patirtį ir tęsti darbą su tekstu.

Projektą „Leidinių lengvai suprantama kalba prieinamumo didinimas skaitymo iššūkių turintiems vaikams ir paaugliams“ vykdo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais, finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.

Projektą finansuoja