Mėnesio tema – Eilėraščiai, kviečiantys ir pasijuokti, ir susimąstyti

Mėnesio tema – Eilėraščiai, kviečiantys ir pasijuokti, ir susimąstyti

Kaip atrasti gerų ir įdomių knygų, kai jų tiek daug ir išties lengva pasiklysti bibliotekos labirintuose? Kiekvieną mėnesį mūsų interneto svetainėje ir „Facebook“ paskyroje rasite knygų rekomendacijas tam tikra tema ikimokyklinukams, pradinukams, jaunesniems ar vyresniems paaugliams. Siūlysime naujų ir senų knygų, prozos ir poezijos, lietuvių ir užsienio autorių.

Lietuvių poetai yra sukūrę daug įdomios ir vertingos poezijos vaikams. Ir pastaraisiais metais tokių knygų pasirodė, į jas verta atkreipti dėmesį tėveliams ir pedagogams. Eilėraščius mėgsta ir ikimokyklinukai, pradinukai (juos traukia ritmas, eilėraščio skambesys, žaismingai vaizduojami personažai). Poezija gali sudominti ir paauglius (tiesa, ne visus), o jaunuoliai poezijoje ieškos paslėptų prasmių, bandys iššifruoti sudėtingas metaforas. Būtina, kad vaikas bent retsykiais paimtų į rankas ir eilių knygą, būtų susipažinęs su įvairiais poetinio kalbėjimo būdais.

Kviečiame skaityti.

Česlovas Navakauskas. „Aibė raibė begalinė“

2024 m. Česlovas Navakauskas gavo Poezijos pavasario premiją už poeziją vaikams. Taip buvo įvertintas jo eilėraščių rinkinys „Aibė raibė begalinė“ („Alma littera“). Rinkinį iliustravo Luka Va. Literatūrinėje spaudoje ši knyga irgi buvo įvertinta palankiai (pavyzdžiui, Modesta Jurgaitytė, „Jei ištiktukai vėl siaustų ir išdykautų“, Rubinaitis, 2025. Nr. 1 (113), p. 53–55.).

Vaizduojamas pasaulis kupinas grožio, staigmenų, mažų ir didelių stebuklų. „Aibė raibė begalinė“ debesų susirango į pintinę („Debesų pintinė“, p. 5), vinys sugeba svajoti („Vinys svajoja“, p. 29), snaigėms pasiūloma pasivaišinti ledais su aviečių uogiene („Šalčio gėlės“, p. 48). Tėvynė graži todėl, kad čia esama įvairių ūsų, juos turi ir kiškiai, ir žirniai, ir troleibusai („Kaip gražu Tėvynėj mūsų“, p. 38). Žaidžiama kalba, o tai labai patrauklu mažiesiems sakitytojams. Kalbos išgalės ypač aktualizuojamos skyriuje „Kas ištiko ištiktuką?“.

Daugiausia eilėraščių kalba apie gyvūnus, bet visur už jų slepiasi žmogaus (vaiko) pasaulis. Antai dviejuose eilėraščiuose „Pelytė optimistė“ ir „Pelytė pasimistė“ paraleliai pasakojama ta pati istorija, tik vienur pelytė savo atspindžiu veidrodyje grožisi, pilkas kailiukas jai gražus, „dantukai dailūs, akys lazurito“ (p. 34), o pesimistei ir kailiuko spalva nepatinka, ir „[d]antukai atsikišę, akys žalios“ (p. 35). Skyrius „Šiaušiam kuodus, vartom puodus“ skirtas paukščių pasauliui.

Kaip sakoma minėtoje Modestos Jurgaitytės recenzijoje, „<...> glaudų gamtiškojo ir žmogiškojo pasaulių artumą, galima numanyti, suponuoja būtent vaikiška pasaulio samprata – čia viskas išvien. Subjektas stebi gamtą, gamta stebi jį, kalbėtojai keičiasi vietomis, dalijasi savo patirtimis“ (p. 55).

Vaikams pradinukams, 5–10 metų. 60 p.

Vladas Braziūnas. „Kuosos Kro namai ir atvirkščiai“

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vlado Braziūno knyga „Kuosos Kro namai ir atvirkščiai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) neabejotinai nudžiugins savo skaitytoją. Pirmoji knyga „Kuosos Kro gyvenimas ir atvirkščiai“ pasirodė dar 2010-aisiais ir poetas buvo apdovanotas kaip geriausios tų metų poezijos vaikams knygos autorius. O „Poezijos pavasario 2023“ premiją už poeziją vaikams pelnė jau antroji Kuosos knyga. Ji buvo entuziastingai įvertinta ir kultūrinėje periodikoje (pavyzdžiui, Vainius Bakas, „Kuosos kosėja ar „kuosėja“? Rubinaitis, 2023. Nr. 3 (107), p. 52–55.). Knygą iliustravo dailininkė Vanda Padimanskaitė.

Rinkinio eilėraščiuose pasaulis matomas Kuosos Kro akimis. Ji renka gintarą, dalyvauja paukščių puotoj, bet daugiausia ji mąsto apie pačius įvairiausius gyvenimo pavidalus. Kuosa Kro yra visokia: pavasario pakerėta, pakanti kaimynijai (įkyriesiems kirams), susikaupusi... Kuosos Kro įvaizdis įgyja tam tikro universalumo, eilėraščiai prabyla ir vaikams, ir suaugusiesiems (galima palyginti su Marcelijaus Martinaičio Kukučiu). Abiem autoriams svarbu tautosaka, suteikusi impulsų kūrybai.

Kaip teigiama minėtoje Vainiaus Bako recenzijoje, „<...> dera paminėti daug kitų svarbių dalykų ir atradimų, sudarančių knygos prasminę vertę, vertybinę ašį. Tokios knygos visada žavi savo išgryninta formos ir turinio vienove, klasikiniu skambesiu, jos individualūs įvaizdžiai skatina stebėti ir stebėtis, suklusti. Tokie formos ir turinio grynuoliai rodo Braziūno meistrystę tiek poezijoje vaikams, tiek suaugusiesiems. Poetas tvirtai valdo rimą – jam pavaldi ir ritmika, metrika, ne tik ketureilių, bet ir sonetų formos, vidiniai sąskambiai, viražai, leidžiantys improvizuoti, gaivūs ketureilių strofų rimai, sinkopis“ (p. 54).

Būtų labai pravartu, kad mažiesiems skaitytojams talkintų tėvai ar mokytojai ir padėtų įminti vieną ar kitą sudėtingesnio eilėraščio mįslę.

Vaikams pradinukams, 5–10 metų, tinka ir vyresniems.  58 p.

Dainius Gintalas. „Ajerų kisielius, arba Varnos, varvekliai, varanai ir varlės“ 

Dainius Gintalas už šią poezijos knygą vaikams 2022 m. buvo įvertintas Prano Mašioto premija. Knyga palankiai recenzuota vaikų ir jaunimo literatūros žurnale Rubinaitis (Antanas Šimkus, „Ne tik vaikams, arba Ant literatūros vaišių stalo – ir ajerų kisielius“, Rubinaitis, 2021. Nr. 4 (100), p. 21–23.). Poezijos rinkinį iliustravo dail. Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė.

Jau pats eilėraščių rinkinio pavadinimas signalizuoja, kad knygoje netrūks žaismės ir išmonės. Eilėraščių personažų vardai varnos, varvekliai, varanai ir varlės prasideda tuo pačiu garsų junginiu „var“ tarsi iš anksto skaitytojui signalizuojant, kad čia bus itin svarbu poetinė forma, eilių skambėjimas, žaismė. Dainiaus Gintalo poezija nėra tradicinė – knygoje nerasime vaikų poezijoje įprastų ketureilių. Laisvas kalbėjimas, improvizavimas dera su filosofinėmis potekstėmis.

Varnos, varanai ir varnos yra labai skirtingi, bet jie gali draugauti. Juk skanauti ajerų kisielių smagiau drauge. Draugystė, bendravimas padeda išvengti nesusipratimų. Pasaulis sukeistintas, gamtinės logikos čia nepaisoma, bet juk poezijoje galima viskas, svarbiausia skaitytojui pasakyti svarbius dalykus.

Antanas Šimkus minėtoje recenzijoje sako: „<...> nedrįsčiau „Ajerų kisieliaus“ laikyti vien knyga vaikams. Prasminė pusiausvyra tikrai sudėliota ir suaugusiesiems. <...> Bet kiek vaikas būtų pajėgus tai perskaityti be tarpininko, be perteikėjo? Tai viena iš skirčių tarp garsiai atliekamos ir tyliai skaitomos poezijos. Ir šiuo požiūriu poeto tekstai jau gerokai pajudėję nuo akademinio skaitymo prie mikrofono triukšmingesnio saviraiškos, gatvės meno link“ (p. 23). Tad verta šią knygą skaityti kartu su vaikais žaidžiant ir improvizuojant.

Vaikams pradinukams, 5–10 metų, tinka ir vyresniems.  56 p.

Knygas rekomenduoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro specialistai.