Nepaliaukime vaikams skaityti garsiai

Šių metų pradžioje pasirodė vertinga solidžios apimties knyga, inicijuota ir parengta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro specialistų. Tai – Jimo Trelease’o „Skaitymo garsiai vadovas“. Kokios šio amerikiečių autoriaus mintys aktualios vaikų literatūros populiarintojams? 

Jimas Trelease’as (1941–2022) yra garsus amerikiečių pedagogas ir rašytojas, labai svarbiu vaikų ir paauglių ugdymo būdu laikęs skaitymą garsiai. Knyga Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo perleista aštuonis kartus, pasirodė įvairiose užsienio valstybėse: Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje, Kinijoje, ispanakalbėse šalyse. Šią knygą plačiai pasaulyje žinoma leidykla „Penquin Books“ 2010 m. įtraukė į simbolinį 75 svarbiausių savo leidinių, išleistų per 75 metus, sąrašą. 

Naujausiąjį knygos leidimą peržiūrėjo ir savo įžvalgomis papildė vaikų ir paauglių literatūros profesorė iš Arizonos valstijos universiteto Cyndi Giorgis; ji irgi itin vertina ir propaguoja skaitymą garsiai.  

Knygą sudaro dvi pagrindinės dalys. Teorinėje dalyje pateikiama J. Trelease’o samprata, kas yra skaitymas garsiai, kokia jo nauda vaiko ugdymui, įžvalgos, patarimai, kaip skaitymas garsiai turi būti taikomas praktiškai (pastarasis aspektas grindžiamas ilgamete profesine autoriaus patirtimi). Antroji dalis – rekomenduojamų skaityti garsiai knygų rinkinys su trumpomis parinktųjų knygų anotacijomis – yra labai svarbi knygos koncepcijai. Žinoma, amerikiečių knyga visų pirma yra orientuota į savo šalies ir kitų angliškai kalbančių šalių auditoriją, todėl joje esantį rekomenduojamų knygų sąrašą buvo būtina pritaikyti Lietuvos skaitytojui.  

Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro specialistai sudarė naują rekomenduojamų skaityti garsiai knygų rinkinį – visos jame nurodomos knygos yra išleistos lietuviškai Lietuvos leidyklų, tad skaitytojams bus suprantamos ir prieinamos. Sudarytame rinkinyje yra ne tik pasaulinės vaikų ir paauglių literatūros knygos (tiksliau – jų vertimai į lietuvių kalbą), bet ir vertingi lietuvių rašytojų kūriniai. Didelės apimties rinkinys tęsiasi nuo 201 iki 318 puslapio, o pateikiama Rašytojų ir iliustruotojų pavardžių rodyklė padės renkantis garsiai skaitysimą kūrinį. 

Kad skaitytojui orientuotis būtų patogiau, rekomenduojamos knygos suskirstytos į septynis poskyrius: „Knygos ankstyvajam skaitymui“, „Eiliuotos knygos ankstyvajam skaitymui“, „Paveikslėlių knygos“, „Populiarios knygų serijos“, „Vaikų ir paauglių knygos“, „Negrožinės knygos“, „Poezija“.  

Kurios „Skaitymo garsiai vadovo“ idėjos aktualios vaikų literatūros populiarintojams: pedagogams, bibliotekininkams, tėvams?  

Visų pirma pasakytina tai, kad šioje knygoje su skaitymu garsiai susiję dalykai perteikiami taip paprastai ir suprantamai, kad daugelis jų atrodo lyg ir žinomi ar bent jau girdėti. Kita vertus, parodomi tokie „žinomų“ dalykų aspektai, kad skaitytojui teks nustebti – kodėl to anksčiau pats nepastebėjau, apie tai nepagalvojau? Būtina pridurti, kad visa grindžiama moksliniais tyrimais, visuomeninių iniciatyvų pavyzdžiais, dalinamasi mokytojų, tėvų patirtimi. Visa tai daroma tam, kad skaitytojas būtų įtikintas pradėti, o dar svarbiau – nenustotų skaityti vaikams ir su vaikais. 

Vienas tokių paprastų knygos autoriaus teiginių, kurį patvirtina ir ekspertai, kad „skaitymas garsiai yra svarbesnis nei pratybų knygos, namų darbai, knygų atsiskaitymai ir atmintinės. Vienas pigiausių, paprasčiausių ir seniausių mokymo metodų pasirodė esąs geresnė priemonė nei bet kokia kita veikla namie ar klasėje.“ (p. 29). Genialu tai, kas paprasta. Ar šie banalūs žodžiai šiuo atveju nėra teisingi? 

Šiuolaikinis mokytojas, kaip malūnėlis besisukdamas įmantrių mokymo metodų ir būdų sūkuryje, dažnai pamiršta, o tiksliau nebeturi laiko taikyti šį elementarų būdą – tiesiog raiškiai skaityti gerą literatūros tekstą taip, kad klasė nuščiuvusi klausytų ir norėtų dar ir dar. Jokios klaidos nebūtų kūrinio skaitymui paskirti net ir visą pamoką. Tai būtų „vienintelė svarbiausia veikla“ (ten pat). „Dėl reikalavimų nuolat testuoti mokinius, kartais keliskart per mokslo metus, kažko reikia atsisakyti. Daugeliu atvejų atsisakoma mokytojo, garsiai skaitančio mokiniams“ (p. 35), – apgailestauja J. Trelease’as .  

Kiti tyrimai rodo, „kad vaikų gyvenimą keičia ne žaislai namuose, o žodžiai jų galvose“ (p. 31). Kur rasti žodžių? Atsakymas paprastas – knygose. Pavyzdžiui, „[p]aveikslėlių knygelėse teksto atrodo nedaug, bet iš esmės jose yra daugiau retų žodžių nei tėvų ir vaiko pokalbyje“ (p. 33). Pokalbyje vartojame vis tuos pačius bendrosios leksikos žodžius, o gera, žodinga paveikslėlių knyga turtina vaiko kalbą daug efektyviau nei pokalbis.  

Svarbu suvokti ir kitą svarbų dalyką – į skaitymo garsiai sąvoką yra įtraukiamas ir pokalbis su vaiku (ar klase) apie skaitomą knygą. Antai papasakojama Claros Lackey patirtis – ji skaitė savo trims sūnums nuo gimimo iki kol jie baigė vidurinę mokyklą. „Berniukams paaugus, knygos dažnai paskatindavo diskutuoti apie įvairias, kartais keblias situacijas. „Net jei mums patiems aprašoma problema nekildavo, skaitoma knyga paskatindavo pasikalbėti ta sudėtinga tema“ <...> Skaitymas garsiai paskatino pasikalbėti, o kitaip gal ir nebūtų pavykę“ (p. 47–49). Toliau pabrėžiama: „Skaitydami ir aptardami knygą, tėvai ir vaikai turi galimybę neteisdami ir ramiai kalbėtis apie tikras socialines problemas remdamiesi veikėjų patirtimi“ (p. 63). Skaitymas drauge su vaiku ar paaugliu yra „nepertraukiamas kokybiškas laikas“, būtinas santykiams kurti.  

Kokias knygas skaityti? Žinoma, kad geras, – „klasės mokytojas turėtų garsiai skaityti kokybišką literatūrą, kurios kalba turtingesnė, o ne tik tokius tekstus, kurių visi žodžiai būtų iš bendrosios leksikos“ (p. 51). Nebijokime sudėtingų žodžių! Ši nuostata galioja ne tik vyresniems mokiniams, bet ir šešiamečiams. J. Trelease’as akcentuoja, kad labai skiriasi gebėjimai skaityti ir klausytis. Todėl Amerikoje ant mažesniesiems skirtų knygų nurodoma „Skaitau pats“, bet klausyti tas pats vaikas gali ir kur kas sudėtingesnių tekstų.  

Autorius tai perteikia labai vaizdingai: „Jei jūsų namuose ar klasėje yra pradedantis skaitytojas – penkerių, šešerių ar septynerių metų vaikas – ir jūs jam skaitote, puiku! Ir toliau skaitykite. Bet jei jūs vis dar garsiai skaitote Dr. Seusso knygas su ribotu žodynu, pavyzdžiui, „Katinas skrybėlėje“ <…>, rodote nepagarbą šešiamečio smegenims! <…> Šešerių metų vaikas yra pradedantis skaitytojas. Todėl jis skaitydamas atpažįsta ribotą skaičių žodžių. Tačiau toks vaikas nėra pradedantis klausytojas. Juk klausosi jau šešerius metus; vadinasi, yra klausytojas veteranas!“ (p. 60–61). Autorius kalba aiškiai, patraukliai, su humoru. Ir tai yra didelis knygos privalumas.  

Kartais J. Trelease’as pažeria netikėtų pavyzdžių – pasiremia amerikiečių įžymybės, televizijos žvaigždės Oprah’os Winfrey skaitymo skatinimo patirtimi: ši įkūrė televizijos skaitytojų klubą. Kas užbūrė to klubo klausytojus? Štai atsakymas: „[p]asirinkusi knygą Oprah’a išeidavo prieš 22 milijonų žiūrovų auditoriją ir gyvai, entuziastingai bei nuoširdžiai apie ją kalbėdavo. Jokių rašymo užduočių, testų ar kvailų skaidrių – tik senamadiškas entuziazmas“ (p. 110).  

Iš tiesų J. Trelease’as pabrėžia, kad svarbiausia yra turėti ką pasakyti apie knygą ir mokėti įtaigiai kalbėti (retorika – mokslų karalienė jau nuo Renesanso laikų!). Ir labai pelnytai pasišaipo iš skaidrių manijos, nes jomis tikrai dažnai piktnaudžiaujame. Užuot tinkamai pasirengę apie kūrinį įdomiai, turiningai gyvai papasakoti, brangų laiką gaištame rengdami skaidres, kurios jau daug kam yra įgrisusios iki gyvo kaulo. Autorius pabrėžia, kad mes, žmonės, esame kalbos, žodžio padermė, kalbos įtaiga mums su niekuo nepalyginama.  

O kaip skaityti specialiųjų poreikių turintiems vaikams? Knygoje pateikiama puikių patarimų. Štai vienas jų: „Skaitymo garsiai tikslas – suteikti vaikui malonią patirtį, ir tai nebūtinai reiškia, kad jis turi tyliai sėdėti šalia“ (p. 55). Ši taisyklė galioja ne tik minėtu atveju...  

Dar vienas senas ir auksinis patarimas ypač aktualus tėvams. Geriausiai pavyks patraukti vaiką savo pavyzdžiu: „[n]eliepkite vaikui eiti skaityti penkiolika minučių, kai patys žiūrite televizorių“ (p. 101). Ypač gerai, kai vaikai ir tėvai skaito savo knygas tuo pačiu metu. Taigi jei vaikai mato skaitančius tėvus, jie irgi pamažu natūraliai persiima tokia veikla – savarankišku skaitymu namie.  

Daugybę kitų vertingų patarimų gaus šio leidinio skaitytojai: knygų namie turi būti pasklidę visur (p. 58). Taip pat bus atsakyta į daugelį klausimų, pavyzdžiui: „Kodėl jie nori skaityti vis tas pačias knygas?“ (p. 73–74). Atsakydamas J. Trelease’as palygina suaugusiojo ir vaiko kūrinio suvokimo patirtį: „[m]es, suaugusieji, turime prisiminti, kad ir patys mėgstame kelis kartus skaityti tą pačią knygą ar žiūrėti tą patį filmą. Tada suprantame, kiek daug subtilybių mums nepavyko suprasti pirmą kartą“ (ten pat). Mažam vaikui prireikia laiko suvokti vieną ar kitą situaciją, personažą, todėl vaikams iki dvejų metų geriau skaityti mažiau knygučių daug kartų nei imti vis kitą.  

Skirtinguose knygos skyriuose gvildenamos įvairios skaitymo garsiai temos („Skaitymo garsiai etapai“, „Ilgalaikis tylusis skaitymas ir skaitymas savo malonumui“, „Skaitmeninės žiniasklaidos poveikis skaitymui“ ir kitos) ir visuose skyriuose paaiškinama, pagrindžiama, kodėl verta vaikams skaityti garsiai. Labai svarbi net ir pati paprasčiausia garsinio skaitymo priežastis, ją knygos autorius išgirdo iš mokytojos Nansy Johnson: „Skaitydama garsiai, suteikiu mokiniams galimybę sulėtinti gyvenimą, atidėti į šalį tai, kas vyksta už klasės ribų, sugrįžti į save ir atsiduoti šiai pasakojimo dovanai“ (p. 28). 

Lietuvišką vertimą apipavidalino Inga Dagilė. Knyga iliustruota lietuvių autorių su skaitymu garsiai susijusiomis nuotraukomis. 

Belieka pridurti, kad „Skaitymo garsiai vadovas“ parengtas ir 800 egzempliorių tiražu išleistas vykdant Kultūros ministerijos finansuojamos Nacionalinės skaitymo skatinimo 2025–2027 m. programos veiksmų plano priemonę – ankstyvojo skaitymo skatinimo projektą „Knygų startas“. Leidinys nėra skirtas komercijai, jį galima rasti tik bibliotekose. Knygos maketą planuojama publikuoti ir Nacionalinės bibliotekos svetainėje, šiuo metu derinami autorių teisių reikalai.  

Knyga buvo pristatyta Vilniaus knygų mugėje, planuojamas ir nuotolinis seminaras, kurį gegužės mėnesį ves šių eilučių autorė.  

Prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė 

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vyriausioji tyrėja 

(pirmą kartą publikuota žurnale „Tarp knygų“, 2026 m., kovas)  

________________________________________________

¹ Trelease, Jim. Skaitymo garsiai vadovas / peržiūrėjo ir papildė Cyndi Giorgis; iš anglų k vertė Ieva Venskevičiūtė. Vilnius: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2026. 358, [1] p.: iliustr.