Ko gero, dažnas yra išbandęs režisieriaus ar operatoriaus vaidmenį – filmavęs klasės ar giminių vakarėlius, kelionių įspūdžius ar miesto šventes. Tačiau ne visada filmuota medžiaga įdomi žiūrėti, joje nėra siužeto, yra nuobodi, vaizdas netolygus, drebantis. Tai ir dar daugelis kitų svarbių detalių rodo, kad filmo gimimas yra sudėtinga sistema, prie kurios, siekiant sukurti išliekamąją vertę turinčių įrašų, turėtų dirbti daug žmonių.

Birželio 22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apsilankė Žydų mokslinių tyrimų instituto (angl. Institute for Jewish Research, YIVO) delegacija, kuri šiuo metu dalyvauja tarptautinėje ekskursinėje programoje „Lietuvos ir Lenkijos pažinimo kelionė: išskirtinai YIVO“ (angl. „Lithuania & Poland Study Tour: exclusively for YIVO“). Šio turo vadovas – Trinity College (JAV) profesorius Samuelis Kassowas, kuris per Judaikos tyrimų centro atidarymą gegužės 23 d. skaitė paskaitą „Žydiškojo Vilniaus unikalumas“.

Kiekviena karta turi savo „liaudies“ dainų ir poezijos aruodą. Socialiniuose tinkluose dažnai galima išvysti pasidalinimus eilėmis „Ar mylėsi mane, kai pasensiu? ...kada akys paskęs raukšlėse?..“, interneto platybėse skamba kelios šio eilėraščio, tapusio ilgesinga balade, versijos. Ir, ko gero, retas kuris žino, kad eilėraščio „Meilė“ autorė yra žavi alytiškė, penkiolika metų gyvenanti ir kurianti Jungtinėse Amerikos Valstijose, – Sandra Avižienytė. Jos kūrybos kraitis – trys poezijos knygos: „Kai akyse suspindi ilgesys“ ( 2005 m. ir 2015 m. – antrasis papildytas leidimas), „Ką vadinom vardais“ (2016). Daugiau nei pusšimtis eilių jau yra tapusios dainomis, o poezija skamba ne tik lietuvių, anglų, bet ir prancūzų kalbomis.

Birželio 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta vienos knygos paroda „Amžinoji Rambyno kalno knyga“. Parodoje galima susipažinti su 1928 m. pagaminta svečių knyga, kurią Nepriklausomos Lietuvos metais Bitėnuose saugojo iškilus Mažosios Lietuvos veikėjas Martynas Jankus. Svečiai savo įrašus joje dažniausiai palikdavo per Joninių šventę, vykdavusią ant Rambyno kalno.

Artėja Joninės, žyminčios ilgiausią dieną ir trumpiausią naktį, – išskirtinė, papročių gausa ir įvairove pasižyminti šventė, minima daugelyje Europos valstybių. Dažnas žinome mitus menančias svarbiausias Joninių išvakarių apeigas – ne tik žinome, bet ir patys deginame laužus, renkame žoleles, piname vainikus, džiaugiamės vandens teikiamais malonumais: maudomės, kūrename pirtis, plukdome žolynus. Šie papročiai būdingi bene visoms vidurvasarį švenčiančioms tautoms. Vienas iš seniausių, įdomiausių ritualų kviečia ieškoti paparčio žiedo, pražystančio tik šią ypatingą naktį. Šiandien daugelyje Europos šalių ši šventė tapusi nacionaline, visuomenine, religine, glaudžiančia įvairių tradicijų gausą.

Išleistas antrasis šiais metais žurnalo „Rubinaitis“ numeris. Leidinys apie vaikų knygas, skirtas suaugusiesiems: pedagogams, bibliotekininkams, leidėjams, tėvams, studentams ir kitiems, dirbantiems su vaikais ir jiems skirtomis knygomis.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Birželio 16–17 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko Adolfo Damušio politinių studijų dienos, kuriomis pažymėtas Adolfo Damušio demokratijos studijų centro atidarymas. Konferencijoje „Mūsų šimtmetis: tauta demokratinės valstybės kūrybos ir griovimo kryžkelėse“ buvo pažvelgta į permainingą tautos ir valstybės raidą Lietuvos laisvės ir nelaisvės metais.

Birželio 19 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje Anne Hall. Delegacija buvo supažindinta su Nacionalinės bibliotekos veikla, strateginiais tikslais ir ateities planais bei erdvėmis. Taip pat buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės rengiant projektus kultūros paveldo ir meno srityse.

Informacinė analitinė diskusija iš ciklo „Europos būklės apmąstymai“. Šio pokalbio tema – „XXI amžiaus migracija ir pabėgėliai Europoje: praktiniai, kultūriniai ir moraliniai aspektai“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas pradeda renginių ciklą „Vienos knygos paroda“. Juo sieksime supažindinti visuomenę su retais, išskirtiniais, vertingais bibliotekoje saugomais leidiniais. Joninių proga atveriame kultūros paveldo skrynią ir siūlome susipažinti su vienu iš čia saugomų unikalių objektų – „Amžinąja Rambyno kalno knyga“. Ar žinote, kad tai pati sunkiausia Lietuvos knyga?

Televizija jau tiek metų tapusi ko ne kiekvienų namų gyvenimo dalimi, kad nebekeliame klausimų apie jos kilmę ar žanrui būdingas sudėtines dalis. Bet, nusprendę pasidomėti kad ir itin įprastais kasdieniais dalykais, galime išlošti puikią progą sužinoti netikėtai spalvingų ar vertingų faktų. Tad kviečiame dalyvauti šioje loterijoje ir atvykti į susitikimą, kuriame supažindinsime su televizijos samprata, istorija, struktūra, televizijos žurnalistika ir režisūra.

Artėja pati gražiausia vasaros šventė – Rasos, arba Joninės. Senovės lietuviai šią naktį švęsdavo kaip vasaros saulėgrįžos šventę – Kupoles. Vėliau, Lietuvoje įsigalėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono Krikštytojo varduvėmis.

Birželio 15 d. buvo pasirašytas ketinimų protokolas tarp Nacionalinės bibliotekos ir UAB „Structum projektai“, kuriuo siekiama skatinti talentingą jaunimą aktyviai ir inovatyviai formuoti naujus kultūrinės traukos centrus mažuosiuose Lietuvos miestuose prisidedant prie projekto „Išmanusis miestas“, stiprinti sumanios visuomenės pažangą per viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą kultūros, švietimo, mokslo bei ekonomikos srityse.

Kviečiame į susitikimą su portugalų rašytoja Ana Filomena Amaral, kuriame rašytoja pristatys savo romaną pavadinimu „Vaulted Home: Those Who Cheated Death“ (liet. „Skliautuoti namai: apgavusieji mirtį“).

Birželio 16–17 dienomis kviečiame dalyvauti politinių studijų konferencijoje, kuria bus pažymėtas Adolfo Damušio demokratijos studijų centro atidarymas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Birželio 16 d. pasaulyje minima Blumo diena (angl. Bloomsday), skirta pagerbti vienam žymiausių rašytojo Jameso Joyce‘o romanų „Ulisui“. Jungdamasi prie šios tradicijos, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka organizuoja režisieriaus Josepho Stricko filmo „Ulisas“ („Ulysses“, 1967 m.), paremto garsiuoju romanu, peržiūras.

Erdviausi knygų namai Lietuvoje kviečia lankytojus jaustis dar jaukiau. Nebūtų smagu savo namuose prašyti, kad kas vis paduotų norimą skaitinį iš lentynos ar jį padėtų atgal. Laukti pagalbininko sugrįžtant iš kitų rūpesčių ar stypsoti eilėje. Kodėl tai turėtų būti smagu mėgstamoje bibliotekoje? Sutinkame – neturi.

Birželio 16-osios vakarą Europos didmiesčius ir miestelius įspūdingais meno šou ir įvairiais projektais drebins jau tradicine tapusi „Kultūros naktis“, ne išimtis – ir mūsų sostinė Vilnius. O kai miestas nemiega – nemiega ir Nacionalinė biblioteka.

Dirbate atminties institucijoje ar kitoje organizacijoje, kurioje tenka susidurti su skaitmeninio turinio skelbimu internete? Viešinate virtualias fotografijų parodas? Ar tai darote teisėtai? O gal skaitmeninate XIX a. fotografijas, tačiau neturite visos informacijos apie jų autorystę? Ar žinote, koks teisinis rėžimas taikomas tokiu atveju ir kaip tai pranešti vartotojui? Visiems, kurių vykdomoje veikloje kyla panašių klausimų, pristatome įrankį, padėsiantį rasti atsakymus ir teisėtai skelbti ir naudotis skaitmeniniu turiniu, kuriam galioja autorių ir gretutinės teisės.