Vasario 28-ąją jau dvyliktą kartą visame pasaulyje šimtai pacientų organizacijų minės tarptautinę Retų ligų dieną. Šių metų Retų ligų dienos tema – bendri sveikatos ir socialinės priežiūros veiksmai (angl. bridging health and social care). Jos tikslas – atkreipti dėmesį į medicinos ir socialinių paslaugų koordinavimo svarbą, sprendžiant kasdienes retomis ligomis sergančių pacientų ir jų šeimų problemas, paskleisti kuo daugiau informacijos apie retas ligas.

Vilniaus knygų mugėje Bičiulių dieną, vasario 21 d., pristatytas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bibliografijos kolektyvo parengtas leidinys „Lietuvos bibliografija. Serija B. Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940. D. 1“. Pirmoji nacionalinės bibliografijos rodyklės dalis skirta lietuvių periodinių poligrafiniu būdu spausdintų leidinių bibliografinio tyrimo rezultatams apibendrinti. Ji apima laikotarpį nuo pirmųjų periodinių leidinių lietuvių kalba pasirodymo (1823 m.) iki Lietuvos sovietinės okupacijos ir aneksijos (1940 m. birželio 15 d.). Leidinys geografiškai aprėpia visą pasaulį: nuo Charbino (dabartinėje Kinijoje) iki Urugvajaus. Ten, kur buvo lietuvių, jie leido savo periodinius (laikraščius, žurnalus, biuletenius), tęstinius ir vienkartinius leidinius. Dokumentuotas ir bibliografiškai apibendrintas periodinės spaudos gyvenimo veidas sugulė šiame leidinyje.

Esi vienuoliktokas arba dvyliktokas? Šiais metais pirmą kartą dalyvausi prezidento rinkimuose? Nežinai, kokia yra rinkimų sistema, kokios prezidento galios, kas kandidatuoja? Visi atsakymai – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtame edukaciniame žaidime „Mano klasė renka Lietuvos prezidentą“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į atnaujintą popietę „Poilsio valanda su muzika“. Vasario mėnesį rengiamas išplėtotas edukacijų, skirtų susikaupimo, sutelktumo įgūdžiams tobulinti, ciklas. Prieš praktinę dalį bus trumpai apžvelgta muzika, skirta kontempliacijai ar galinti paveikti nusiteikimą, padėti lavinti dėmesį.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia meno edukacijų ciklą. Apsipratus su kompozicijos pagrindų užduotimis, kviečiame pamažu drąsiau rinktis išraiškos formas ir plėsti vidinį požiūrį. Tinkamai suvokus, kokia galėtų būti kompozicija, kurti galima ne tik dažais, bet ir kūrinių fragmentais. Žurnalo nuotraukos detalę, seno laikraščio iškarpą ar audinio atraižą galima komponuoti viename paveiksle. Tai koliažas, viena iš atviresnės meninės kalbos išraiškų. Taip atrandami nauji meninės raiškos keliai.

Projektas „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ kviečia prisijungti prie tarptautinės organizacijos „All Digital“ iniciatyvos ir organizuoti teminės akcijos „Skaitmeninė savaitė“ veiklas jūsų bibliotekoje.

Prieš penkerius metus ukrainiečius sukrėtę įvykiai – tai ne tik reikšmingas Ukrainos valstybės raidos posūkis, bet jie taip pat padarė didelę įtaką ir visam demokratiniam pasauliui. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įvairiomis veiklomis nuosekliai prisideda prie Lietuvos ir Ukrainos partnerystės projekto „Už jūsų ir mūsų laisvę“ ir remia Ukrainos žmonių siekį tapti oriais, atsakingais, pilietiškais žmonėmis (ukr. людина), siekiančiais kurti naują valstybę, grįstą laisvės ir demokratijos vertybėmis.

Pasaulio lietuvių metais – 2019-aisiais neturėtume pamiršti ir Lietuvių tautinės katalikų bažnyčios (LTKB). Tai unikali JAV lietuvių religinė bendruomenė – deja, baigianti išnykti. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje istorikės dr. Ilona Strumickienė ir dr. Giedrė Milerytė-Japertienė pasakoja apie daugiau nei šimtą metų skaičiuojančią LKTB. Jos tyrinėjo 2013 m. dar gyvavusią vienintelę LTKB parapiją Skrantone (Scranton),  Pensilvanijos valstijoje, JAV.

Praėjusį savaitgalį „Litexpo“ parodų ir kongresų centre šlamėjo knygų lapai 20-ojoje Vilniaus knygų mugėje. Kaip ir kiekvienais metais, mugėje buvo galima išgirsti istorijų iš tolimiausių kraštų, kartu su draugais patirti nuotykių ir savo įžvalgomis pasidalinti su nuomonės formuotojais. Vilniaus knygų mugėje aktyviai dalyvavo ir savo veiklos šimtmetį mininti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubas kviečia į antrąjį šiemet skaitytojų, pasakotojų, rašymo entuziastų susitikimą – terapinio rašymo praktines dirbtuves. Jei norite išsisakyti popieriuje, bet nedrįstate, jei baugina tuščias lapas ar griežtas vidinis kritikas – ateikite: padrąsinsime, įgalinsime, pabūsime drauge. Rašymo terapija – tai procesas, kur svarbus ne rezultatas, o ramus ir saugus buvimas su savimi. Rašant grupėje galima savo matymu pasidalinti su kitais, gauti atgalinį ryšį ir pamatyti platesnes perspektyvas.

Akcijos „Metų knygos rinkimai 2018“ nugalėtojomis tapo šios knygos: suaugusiųjų prozos kategorijoje – Antano Šileikos knyga „Basakojis bingo pranešėjas“ (leidykla „Baltos lankos“), poezijos kategorijoje – Gretos Ambrazaitės eilėraščių knyga „Trapūs daiktai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijoje – Aurimo Švedo knyga „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ (leidykla „Aukso žuvys“), knygų vaikams kategorijoje – Jurgos Vilės knyga „Sibiro haiku“, iliustravo Lina Itagaki (leidykla „Aukso žuvys“) ir knygų paaugliams kategorijoje – Ilonos Ežerinytės  apysaka „Verksnių klubas“ (leidykla „Dominicus Lituanus“).

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 3.03 stendas 20-ojoje Vilniaus knygų mugėje neleidžia pamiršti šįmet minimo skaitytojų šventovės šimtmečio. Nacionalinės bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Viktorija Pukėnaitė pasakoja, kokią žinią knygų šventovė šiais metais siunčia knygų mugei.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, minėdama veiklos 100-metį, Vilniaus knygų mugėje kvietė atverti plačią šios ir kitų Lietuvos bibliotekų istorinių pokyčių panoramą ir diskutuoti apie aktualiausius iššūkius, išryškinti ateities perspektyvas, svarstyti bibliotekos, kaip kultūros fenomeno, vertės šiuolaikinėje smarkiai besikeičiančioje visuomenėje klausimus. Diskusijoje dalyvavo visuomenėje žinomi aktyvūs literatūros, kultūros lauko dalyviai: rašytojas prof. Tomas Venclova, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Arūnas Gelūnas, leidėjas, fotografas, dokumentinių filmų kūrėjas Marius Jovaiša, Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius, ambasadorius Rytis Paulauskas.

Kuždesiai virto citatomis, laiškai – romanais, mįslės detektyvais tapo, vaikai rašytojais užaugo. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėjo keturias dienas truksianti jubiliejinė Vilniaus knygų mugė. „Po dvidešimties metų“ – tokia užaugusios 20-osios didžiausios skaitymo šventės tema. Mugė rengiama pasidalyti su pasauliu istorijomis, nuotykiais, potyriais, įžvalgomis ir kasmet sukuria atskirą pasaulį. Knygos bičiuliai kviečiami ne tik atsigręžti atgal ir pamatyti, kaip keitėmės ir ar branginame tai, kas geriausia, bet ir kartu žvelgti į ateitį. Vilniaus knygų mugė ne tik įvertinta ir gerbiama, ji – jauna, dinamiška, veikli ir smalsi.

2018 m. lapkritį Maskvoje išleistas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas žurnalas „Inostrannaja literatura“ („Užsienio literatūra“) – jau antrasis šio Rusijoje prestižinio leidinio numeris, visas skirtas Lietuvai (pirmasis išėjo 2015 m. kovą).

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Lietuvos kultūros atašė ir su jais dirbančių Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros instituto darbuotojų mokymai, skirti bendradarbiavimui ir veiklos kokybei stiprinti.

2014 m. vasarį ukrainiečius sukrėtę įvykiai – viena skaudžiausių šiuolaikinės istorijos dėmių. Prieš penkerius metus vasario 18 d. centrinėje Kijevo aikštėje prasidėjo valdžios sankcionuotos masinės žudynės. Minint 5-ąsias Maidano žudynių metines Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta žurnalisto Leonardo Skirpsto fotografijų paroda „Maidanas, 2014-ųjų vasaris“.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vokietijos istorijos institutas Varšuvoje ir jo padalinys Vilniuje organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją apie XX a. Europos istorijos rašymą iš kasdienybės istorijos perspektyvos. Paskutiniais dešimtmečiais kasdienybės istorija (vok. Alltagsgeschichte) sulaukia vis daugiau istorijos tyrėjų dėmesio. Ši mokslinė perspektyva išpopuliarėjo praėjusio šimtmečio septintame dešimtmetyje – socialinių ir politinių neramumų laikotarpiu. Naujoji istorikų karta dėmesį nukreipė išskirtinai į socialinę istoriją. Juos ėmė dominti paprasti ir dažnai nematomi istoriniai įvykiai ir jų herojai. Svarbiausiais istoriniais mokslininkų veikėjais tapo iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantys ir iki tol istorikų užmiršti pavieniai žmonės, pradėta nagrinėti jų asmeninę patirtį. Pagrindinis kasdienybės istorikų tikslas – analizuojant tokius istorinius šaltinius kaip autobiografijos, asmeninė korespondencija, vizualinė medžiaga, viešieji dokumentai, spauda ar šnekamosios istorijos medžiaga, istorizuoti skirtingų žmonių socialinę patirtį ir papasakoti jų išgyvenimus iš mikroistorijos perspektyvos.