Kviečiame į vos prieš mėnesį pasirodžiusios knygos „Vilniaus kuluarai“ pristatymą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Knygos autorė Violeta Juškutė įgyvendino sumanymą fotografijomis (jų pateikta per 300) ir jas lydinčiais tekstais papasakoti apie XX a. 6–8 dešimtmečių Vilniaus gyvenimą.

Trys valstybės, daugiau nei dvidešimt archyvų, tūkstančiai anksčiau netyrinėtų ir neskelbtų dokumentų, septyneri metai paieškų ir atradimų – pirmą kartą „Lituanicos“ istorija nagrinėta taip plačiai. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatomas šių darbų rezultatas – Gražinos Kristinos Sviderskytės knyga „Lituanica. Nematoma pusė“ (Aukso žuvys, 2019).

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia susipažinti su teatro ir televizijos dailininkės scenografės G. M. Masytės-Baskienės kūryba. Parodoje menininkė pristatys 1995–1997 m. sukurtas muzikinės TV laidos „Pageidavimų koncertas“ scenografijas, taip pat naujausius akvarelės darbus.

Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir kituose medijų kanaluose patyčių tema girdima gana dažnai. Tai yra viena opiausių visuomenės problemų, paliekanti nepataisomą žalą augančiam žmogui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kartu su programos „Kurk Lietuvai“ dalyvėmis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apskritojo stalo diskusijoje gvildeno patyčių registravimo ir pagalbos teikimo problemas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmą kartą dokumentiniais filmais ir diskusijomis istorijos tema bus sujungtos dvi nacionalinės šventės. Istorinis laikotarpis nuo Lietuvos valstybės atkūrimo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos ragina prisiminti atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį. Šia proga Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras pirmą kartą pristato diskusijų istorijos tema ir dokumentinių filmų ciklą „Iš naujausios Lietuvos istorijos“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia aktyviai dalyvauti diskusijoje apie patyčias. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kartu su programos „Kurk Lietuvai“ dalyvėmis organizuoja viešąją konsultaciją dėl patyčių registravimo ir pagalbos teikimo ir kviečia dalyvauti apskritojo stalo diskusijoje „(Ne)praneštos patyčios – kaip paskatinti vaikus atsiverti ir gauti pagalbą?“

Vasario 28-ąją jau dvyliktą kartą visame pasaulyje šimtai pacientų organizacijų minės tarptautinę Retų ligų dieną. Šių metų Retų ligų dienos tema – bendri sveikatos ir socialinės priežiūros veiksmai (angl. bridging health and social care). Jos tikslas – atkreipti dėmesį į medicinos ir socialinių paslaugų koordinavimo svarbą, sprendžiant kasdienes retomis ligomis sergančių pacientų ir jų šeimų problemas, paskleisti kuo daugiau informacijos apie retas ligas.

Vilniaus knygų mugėje Bičiulių dieną, vasario 21 d., pristatytas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bibliografijos kolektyvo parengtas leidinys „Lietuvos bibliografija. Serija B. Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940. D. 1“. Pirmoji nacionalinės bibliografijos rodyklės dalis skirta lietuvių periodinių poligrafiniu būdu spausdintų leidinių bibliografinio tyrimo rezultatams apibendrinti. Ji apima laikotarpį nuo pirmųjų periodinių leidinių lietuvių kalba pasirodymo (1823 m.) iki Lietuvos sovietinės okupacijos ir aneksijos (1940 m. birželio 15 d.). Leidinys geografiškai aprėpia visą pasaulį: nuo Charbino (dabartinėje Kinijoje) iki Urugvajaus. Ten, kur buvo lietuvių, jie leido savo periodinius (laikraščius, žurnalus, biuletenius), tęstinius ir vienkartinius leidinius. Dokumentuotas ir bibliografiškai apibendrintas periodinės spaudos gyvenimo veidas sugulė šiame leidinyje.

Esi vienuoliktokas arba dvyliktokas? Šiais metais pirmą kartą dalyvausi prezidento rinkimuose? Nežinai, kokia yra rinkimų sistema, kokios prezidento galios, kas kandidatuoja? Visi atsakymai – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtame edukaciniame žaidime „Mano klasė renka Lietuvos prezidentą“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į atnaujintą popietę „Poilsio valanda su muzika“. Vasario mėnesį rengiamas išplėtotas edukacijų, skirtų susikaupimo, sutelktumo įgūdžiams tobulinti, ciklas. Prieš praktinę dalį bus trumpai apžvelgta muzika, skirta kontempliacijai ar galinti paveikti nusiteikimą, padėti lavinti dėmesį.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia meno edukacijų ciklą. Apsipratus su kompozicijos pagrindų užduotimis, kviečiame pamažu drąsiau rinktis išraiškos formas ir plėsti vidinį požiūrį. Tinkamai suvokus, kokia galėtų būti kompozicija, kurti galima ne tik dažais, bet ir kūrinių fragmentais. Žurnalo nuotraukos detalę, seno laikraščio iškarpą ar audinio atraižą galima komponuoti viename paveiksle. Tai koliažas, viena iš atviresnės meninės kalbos išraiškų. Taip atrandami nauji meninės raiškos keliai.

Projektas „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ kviečia prisijungti prie tarptautinės organizacijos „All Digital“ iniciatyvos ir organizuoti teminės akcijos „Skaitmeninė savaitė“ veiklas jūsų bibliotekoje.

Prieš penkerius metus ukrainiečius sukrėtę įvykiai – tai ne tik reikšmingas Ukrainos valstybės raidos posūkis, bet jie taip pat padarė didelę įtaką ir visam demokratiniam pasauliui. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įvairiomis veiklomis nuosekliai prisideda prie Lietuvos ir Ukrainos partnerystės projekto „Už jūsų ir mūsų laisvę“ ir remia Ukrainos žmonių siekį tapti oriais, atsakingais, pilietiškais žmonėmis (ukr. людина), siekiančiais kurti naują valstybę, grįstą laisvės ir demokratijos vertybėmis.

Pasaulio lietuvių metais – 2019-aisiais neturėtume pamiršti ir Lietuvių tautinės katalikų bažnyčios (LTKB). Tai unikali JAV lietuvių religinė bendruomenė – deja, baigianti išnykti. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje istorikės dr. Ilona Strumickienė ir dr. Giedrė Milerytė-Japertienė pasakoja apie daugiau nei šimtą metų skaičiuojančią LKTB. Jos tyrinėjo 2013 m. dar gyvavusią vienintelę LTKB parapiją Skrantone (Scranton),  Pensilvanijos valstijoje, JAV.

Praėjusį savaitgalį „Litexpo“ parodų ir kongresų centre šlamėjo knygų lapai 20-ojoje Vilniaus knygų mugėje. Kaip ir kiekvienais metais, mugėje buvo galima išgirsti istorijų iš tolimiausių kraštų, kartu su draugais patirti nuotykių ir savo įžvalgomis pasidalinti su nuomonės formuotojais. Vilniaus knygų mugėje aktyviai dalyvavo ir savo veiklos šimtmetį mininti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubas kviečia į antrąjį šiemet skaitytojų, pasakotojų, rašymo entuziastų susitikimą – terapinio rašymo praktines dirbtuves. Jei norite išsisakyti popieriuje, bet nedrįstate, jei baugina tuščias lapas ar griežtas vidinis kritikas – ateikite: padrąsinsime, įgalinsime, pabūsime drauge. Rašymo terapija – tai procesas, kur svarbus ne rezultatas, o ramus ir saugus buvimas su savimi. Rašant grupėje galima savo matymu pasidalinti su kitais, gauti atgalinį ryšį ir pamatyti platesnes perspektyvas.

Akcijos „Metų knygos rinkimai 2018“ nugalėtojomis tapo šios knygos: suaugusiųjų prozos kategorijoje – Antano Šileikos knyga „Basakojis bingo pranešėjas“ (leidykla „Baltos lankos“), poezijos kategorijoje – Gretos Ambrazaitės eilėraščių knyga „Trapūs daiktai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijoje – Aurimo Švedo knyga „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ (leidykla „Aukso žuvys“), knygų vaikams kategorijoje – Jurgos Vilės knyga „Sibiro haiku“, iliustravo Lina Itagaki (leidykla „Aukso žuvys“) ir knygų paaugliams kategorijoje – Ilonos Ežerinytės  apysaka „Verksnių klubas“ (leidykla „Dominicus Lituanus“).

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 3.03 stendas 20-ojoje Vilniaus knygų mugėje neleidžia pamiršti šįmet minimo skaitytojų šventovės šimtmečio. Nacionalinės bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Viktorija Pukėnaitė pasakoja, kokią žinią knygų šventovė šiais metais siunčia knygų mugei.