Gloria Lietuvai – taip galima pavadinti pirmojo 2018 metų „Muzikos barų“ numerio leitmotyvu tapusią meilės, pasididžiavimo gimtuoju kraštu ir savo valstybe temą. Apie visas naujojo „Muzikos barų“ numerio temas galėsime pakalbėti ir padiskutuoti su žurnalo autoriais ir leidėjais Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikavimo erdvę išbandyti laisvos garsinės kūrybos patyrimą. Kartu ketintume atverti intuityvų muzikavimą, kaip saviraiškos, susitelkimo ir komunikacijos priemonę, galbūt pasitelkdami kompozitorių Karlheinzo Stockhauseno ir Johno Cage’o idėjas ar tiesiog sekdami ten, kur veda garsai. Galite atsinešti ir savo mėgstamą muzikos instrumentą ar tik šiaip dalyvauti.

Kviečiame dalyvauti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančiame nacionalinės bendruomenių sutelktumo programos „Socialinis sufleris“ poveikio tyrimo pristatyme visuomenei ir aktyviausių bendruomenių lyderių apdovanojimų iškilmėse. Šventės metu apžvelgsime jaunimo iš 10-ies Lietuvos savivaldybių įgyvendintas savanoriškas pilietines iniciatyvas ir pasidžiaugsime pasiektais rezultatais. Taip pat bus galima susipažinti su programos poveikio tyrimo rezultatais, užduoti klausimus, atrasti, kaip skatinti iniciatyvumą savo bendruomenėje.

Kovo 21–22 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinė konferencija „Pirminių Edvardo Blanko Vilniaus kolekcijos šaltinių naudojimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų programose“. Ją organizavo Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras kartu su YIVO žydų mokslinių tyrimų institutu. 30 mokytojų iš visos Lietuvos, padedami žymių mokslininkų ir pedagogų, gilinosi į žydų istorijos ir kultūros dėstymo Lietuvos mokyklose iššūkius ir pranašumus. Kartu buvo pristatyti ne tik Lietuvos institucijų vykdomi edukaciniai projektai, bet ir YIVO instituto sukurtas internetinis puslapis, skirtas Lietuvos mokytojams. Jame skelbiami XIX–XX a. Lietuvos žydų dokumentai, išversti į lietuvių kalbą. Ši konferencija išsiskyrė ir savo formatu. Antrąją dieną darbas vyko sekcijose, kur mokytojai galėjo susipažinti su dar nematytais pirminiais žydų dokumentiniais šaltiniais, sužinoti, kaip šią medžiagą būtų galima integruoti į bendrą mokyklos programą. 

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Nuo vasario 21 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta paroda „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“, kurioje pristatomos reikšmingiausios lietuvių autorių knygos vaikams ir paaugliams ir su jomis susijusi istorinė medžiaga, meno darbai. Paroda veiks iki kovo 31 d., tad visą mėnesį bibliotekoje organizuojami su eksponuojamomis knygomis susiję renginiai:

Ir vėl jūsų laukia laisvo piešimo ir judesio kūrybinės dirbtuvės, skirtos ir vaikams, ir suaugusiesiems. Užsukite – piešime ir judėsime pasitelkę lytėjimo, šokio ir savistabos technikas. Mėginsime užmegzti tam tikrą subtilų ryšį su savimi ir su kitais. Išbandysime šį puikų būdą, padedantį praplėsti kūrybiškumo ribas.

Kovo 19–25 d. „Vaikų linija“ jau devintą kartą organizuoja „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“, kurioje kasmet dalyvauja Lietuvos ugdymo įstaigos ir partneriai iš valstybinių, nevyriausybinių ir verslo organizacijų. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Švedijos ambasada Vilniuje prisideda prie šios iniciatyvos ir kviečia į filmo „Ledo drakonas“ peržiūrą.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dovanoja galimybę pažinti Japonijos kino talentus.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijos stalas nukrautas knygomis, kurios suneštos pokalbiui apie vienintelį Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (1861–1943) romaną „Ad astra“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondas papildytas Čekijos Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Čekijos Respublikos ambasados Lietuvoje dovanota anglų kalba išleista knyga „Castles, country houses and other monuments“ (liet. „Pilys, kaimo namai ir kiti paminklai“).

Kovo 13–19 dienomis Portugalijoje, Masauno (Macao) mieste vyko intensyvus seminaras „Atsparumas ir transformacija mažo demografinio tankumo teritorijose: integruotos humanitarinių ir socialinių mokslų metodikos“ (angl. „Resilience and Transformation in the territories of low demographic density: integrated methodologies of human and social sciences“). Jis surengtas vykdant projektą „Apheleia“, kuris finansuojamas Europos Sąjungos „Erasmus+“ programos lėšomis. Seminare dalyvavo mokslininkai, ekspertai, viešojo sektoriaus atstovai ir tyrėjai iš Portugalijos, Brazilijos, Australijos, Lietuvos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos, Kinijos, Kanados ir kitų šalių. Pagrindinė šių metų seminaro tema buvo susijusi su kultūros paveldo išsaugojimu demografinių pokyčių, vykstančių Europos Sąjungos (ES) regionuose,  kontekste.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su asociacija „Langas į ateitį“ ir Nacionaline skaitmenine koalicija kviečia dalyvauti jau devintus metus organizuojamoje Europos Sąjungos iniciatyvoje „Skaitmeninė savaitė 2018“ („All Digital Week 2018“).

Pasak kino kritiko Skirmanto Valiulio, Antanas Žygavičius – kūrybingas jaunasis filmų kūrėjas: ir temomis – agresija jaunimo gyvenime, žmogaus metamorfozės, ir kino rūšių ir žanrų įvairove – nuo vaidybinio iki animacinio kino. Jis atitinka naujojo kino, plačiau žiūrint – kino saviraiškos, netgi kitaip žiūrinčių, vertinančių ir organizuojančių kino sąjūdį kino entuziastų siekius ir viltis.

Džiugios naujienos: Retų knygų ir rankraščių skaityklos inkunabulų rinkinį papildė dvi knygos. Jos buvo identifikuotos tyrinėjant bibliotekos fondus. Vienas inkunabulų – iš Bretanės kilusio pranciškono vienuolio, Paryžiaus universiteto teologijos daktaro, įtakingo ir populiaraus pamokslininko Olivierio Maillardo (1430–1502) pamokslų rinkinio „Sermones de adventu. Quadragesimales. Sermones dominicales“ (Paryžius, 1500) antroji dalis „Quadragesimales“, kurioje sudėti pamokslai, skirti liturginiam gavėnios ir Velykų laikotarpiui. Nors šis inkunabulas yra defektinis (jam trūksta pradžios ir pabaigos), jo neturi nė viena Lietuvos atminties institucija.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje daug dėmesio skiriama muzikai. Lietuviškai muzikai – taip pat. Ta proga ciklo „Roko muzikos istorija ir perspektyvos“ paskaitoje kalbėsime apie kiekvienam Lietuvoje žinomą grupę „Foje“. Apie ją pasakos mūsų svečias – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Kūrybinių medijų instituto lektorius Audrius Dabrovolskas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitytojai jau turi galimybę skaityti regioninius laikraščius elektroninėje erdvėje. Nuo 2018 metų Nacionalinė biblioteka prenumeruoja 85 regioninių laikraščių elektronines versijas, jas rasite internetiniu adresu http://periodika.lnb.lt/.

Šiandien Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje prasideda dvi dienas truksianti tarptautinė konferencija, į kurią rinksis mokytojai iš visos Lietuvos. Jos tema – „Pirminių Edvardo Blanko Vilniaus kolekcijos šaltinių naudojimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų programose“. Konferencijos tikslas – prisidėti prie moksleivių ugdymo, savo krašto pažinimo, tolerancijos skatinimo suteikiant mokytojams prieigą prie pirminių Lietuvos žydų kultūros šaltinių ir taip praturtinant jų žinias.

Karlas Marxas (1818–1883) su jaunahėgelininkiais susipažino, kai tėvo valia iš Bonos buvo išsiųstas į Berlyną, – beje, už nederamą elgesį. Bonos universitete K. Marxas ėmė blogai mokytis, už durklo nešiojimą pateko į karcerį. Dvikovoje jam buvo sužeista dešinė akis. K. Marxas, gimtajame Tryro mieste buvęs gėrovų draugijos pirmininku, Berlyne atrado artimą jam aplinką – jaunų intelektualų kompaniją. Siekiantys patekti į jaunahėgelininkių draugiją buvo savaip egzaminuojami – jie turėjo gerai išmanyti Georgo Vilhelmo Friedricho Hegelio (1770–1831) „Dvasios fenomenologiją“. K. Marxas pritapo, kaip ir Friedrichas Engelsas (1820–1895).

Kovo 20-ąją, Tarptautinę frankofonijos dieną, paminėsime prisimindami tarpukario Lietuvos dėstytojus iš Prancūzijos Albert Prioult ir Raymond Schmittlein. Tiek A. Prioult, tiek R. Schmittlein dėstė prancūzų filologijos dalykus Vytauto Didžiojo universitete, vienintelėje tuometės Lietuvos aukštojoje mokykloje. Paskaitoje prancūzų biografijos ir nuopelnai mūsų šaliai atskleidžiami per medžiagą iš Nacionalinės bibliotekos fondų – Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma gausi A. Prioult kolekcija. R. Schmittlein pėdsakus galima atsekti per knygas: jis rengė prancūzų kalbos vadovėlius „Douce France“ mokykloms, rašė apie Lietuvą ir Baltijos šalis, prancūzų ir lietuvių istorinius santykius.