Adolfo Damušio demokratijos studijų centro akiratyje yra demokratinės minties mūsų valstybėje raida, jos ištakos ir istorinės sąsajos. Todėl minint atkurtos modernios Lietuvos valstybės 100-metį yra prasminga atsigręžti praeitin ir pažvelgti į versmes, kurios gaivino lietuviško valstybingumo mintį.

Kovo 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų Pirmininkų Tarybos susitikimas, taip pat Baltijos šalių ir Lenkijos premjerų susitikimas ir tarptautinės parodos „Bus uždrausta: Baltijos šalių knygos 1918­–1940“ oficialus atidarymas.

Ekspresyvi folkroko grupė iš Vilniaus „Žalvarinis“ – viena žymiausių modernaus folkloro grupių Baltijos šalyse,  savo veiklą pradėjusi 2001 metais. „Žalvarinio“ pagoniškų dainų ir sutartinių aranžuotės žavi įvairiais stiliais – nuo lengvo iki sunkaus roko, įpinant bliuzo ir džiazo elementų. Pagrindiniu savo veiklos tikslu muzikantai nurodo siekį atgaivinti nykstančias lietuvių liaudies dainas, pateikti jas šiuolaikiškai ir patraukliai. Nacionalinė biblioteka „Žalvarinio“ grupės gerbėjams dovanoja susitikimą su muzikantais ir pristato ką tik pasirodžiusį jų albumą „Einam tolyn“.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į nuotaikingą klasikinės vokalinės muzikos koncertą. Melomanams populiarių operų arijas dovanos solistė Edita Biliūtė (sopranas) ir Vincenzo De Martino (fortepijonas). Edita Biliūtė yra Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos atlikimo meno (koncertinių žanrų dainavimo) magistrė. Nuo 2009 m. koncertuoja kaip solistė, dalyvauja meistriškumo kursuose. Vincenzo De Martino yra Giovanni Pierluigi da Palestrina (Italija) muzikos konservatorijos absolventas. Šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje meno doktorantūroje, prof. Jurgio Karnavičiaus fortepijono klasėje. Pianistas V. de Martino yra tarptautinių konkursų laureatas, užsiima aktyvia koncertine veikla.

Atviros Lietuvos fondas, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, rengia dviejų dalių tiesiogiai transliuojamą laidą, skirtą Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams ir visiems vyresnio amžiaus bibliotekų lankytojams.

Domitės pasaulio ekonomikos, politikos, verslo, kultūros ar meno naujienomis? Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žiniasklaidos skaitiniai pasipildė naujais užsienio šalių elektroniniais periodiniais leidiniais, kuriuose rasite karščiausias jus dominančių sričių naujienas: apžvalgas, vertinimus, komentarus, analitinius straipsnius.

Režisierė Janina Lapinskaitė daugiausia yra sukūrusi dokumentinių filmų. Jos filmai „Iš skruzdėlių gyvenimo“, „Iš elfų gyvenimo“, „Venera su katinu“, „Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis“, „Traukinys stovės penkias minutes“ pelnė daug tarptautinių apdovanojimų. Apdovanota J. Lapinskaitė ne tik už režisūrinius projektus – už vaidmenį pagal Jurgos Ivanauskaitės romaną sukurtame filme „Miegančių drugelių tvirtovė“ gavo „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą kaip geriausia metų aktorė. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje režisierė pristatys keturis filmus: „Iš elfų gyvenimo“ (1996), „Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis“ (2002), „Venera su katinu“ (1997), „Šokanti ant stogų“ (2008).

Kovo 1 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktoriaus prof. dr. Renaldas Gudauskas ir UAB „Init“ televizijos direktorė Vilma Marciulevičiūtė pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl Nacionalinės bibliotekos TV studijoje kuriamų laidų retransliavimo. 

Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje kovas – frankofonijos mėnuo. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kvietimu šiemet prie Frankofonijos dienų prisijungė ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Kovo 20-ąją, minint Tarptautinę frankofonijos dieną, Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks renginys „Dėstytojai iš Prancūzijos tarpukario Lietuvoje: pokalbis apie Albert Prioultą ir Raymond Schmittlein“.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje viešėjo Moldovos teisingumo ministras prof. dr. Alexanderis Tenase ir jį lydintys delegacijos nariai. Ministras A. Tenase ilgus metus ėjo Moldovos Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas, dėstė konstitucinę teisę Moldovos valstybiniame universitete. Profesorius mielai sutiko perskaityti viešą paskaitą teisę studijuojantiems Lietuvos studentams.

Vasario 26 d. Žydų mokslinių tyrimų institutas (YIVO Institute for Jewish Research) kartu su Žydų istorijos centru savo būstinėje Niujorke atidarė parodą intriguojančiu pavadinimu „Žydai kosmose“ (Jews in Space). Joje pristatomi ne tik rabinistiniai astronomijos traktatai, seni kalendoriai ir dangaus žemėlapiai, bet ir žydų astronautų šabo šventimo orbitoje ypatumai. Džiugu pabrėžti, kad parodoje demonstruojama ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomo XVIII a. astronomijos rankraščio su trimatėmis kalendoriaus lentelėmis kopija.

Žinoma, apie atkurtos valstybės šimtmečio šventimą. Ši pakili nuotaika vyravo dar gerokai iki Vasario 16-osios, šį įvykį norėsis minėti ir vėliau, juoba kad po savaitės tokią pat sukaktį tokia pat proga šventė Estija, o rudenį savo šimtmečiu džiaugsis Latvija. Lietuvoje džiugiai šventė tiek suaugę, tiek vaikai, radosi ne viena iniciatyva, raginusi tai daryti išradingai.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis – tai ir Lietuvos pilietinės tautos formavimosi pradžios sukaktis. Šiame procese aktyviai dalyvavo ir dalyvauja tautinių mažumų atstovai, tačiau jų vaidmuo dar nėra pakankamai pristatomas mūsų visuomenei. Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras inicijuoja paskaitų ir pokalbių ciklą „#Jaunojijudaika“. Jauni Lietuvos mokslininkai pristatys savo tyrimus, skirtus Lietuvos žydų bendruomenės istorijai, integracijai ir likimui.

Visus lietuvių kalbos puoselėtojus ir bendraminčius kviečiame dalyvauti 11-ajame Nacionalinio diktanto rašymo konkurse ir pasitikrinti lietuvių kalbos žinias. Konkurso organizatorių tikslas – skatinti žmones didžiuotis mus visus vienijančia kalba, o kartu ir savo valstybe. To paties siekia ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Nacionalinio diktanto konkurso partnerė.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje prisimintas 2016 metais išleistas straipsnių rinkinys „Lietuva, kurios nebuvo. Pilnutinės demokratijos svarstymai ir vertinimai“, į kurį sudėti daugiau nei dvylikos autorių darbai (Antano Maceinos, Stasio Šalkauskio, Pranciškaus Būčio, Juozo Keliuočio, Juozo Girniaus ir kt.). „Jeigu ryžtumės šias idėjas atgaivinti ir įgyvendinti, be abejonės, tai turėtų vesti į  konstitucinę reformą, nes šitame palikime yra ne tik filosofiniai svarstymai, bet ir labai konkretūs pasiūlymai dėl politinės santvarkos, ūkio struktūros, kultūrino-dvasinio gyvenimo [...]“, – rinkinio aktualumą šiandien pabrėžė vienas iš jo rengėjų Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Algimantas Jankauskas. Pokalbyje taip pat dalyvavo ir prie knygos išleidimo prisidėjęs Vidmantas Valiušaitis, Nacionalinėje bibliotekoje įsikūrusio Adolfo Damušio studijų centro vadovas, pokalbį moderavo Informacijos analitikos skyriaus darbuotojai Vilija Baublytė ir Arūnas Brazauskas.

Minėdami atkurtos nepriklausomos valstybės šimtmetį tęstinėje ekspozicijoje Lituanistikos skaitykloje pristatome Lietuvos valstybės kūrėjus. Visus jubiliejinius metus iš Nacionalinės bibliotekos skaityklose saugomų leidinių bus rengiamos parodos, skirtos 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams. Ekspozicija pradedama knygų ir kitų dokumentų paroda, skirta dr. Jonui Basanavičiui. Lietuvos istorijoje jis pelnytai vadinamas „tautos patriarchu”, numatęs jos ateitį ir kelius Nepriklausomybei pasiekti. Jo gyvenimo kredo gali atspindėti citata: „nepriklausomos savarankiškos Lietuvos geisti mes turime teisę“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato nacionalinę operą.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į Lietuvos istorijos instituto humanitarinių mokslų daktarės Olgos Mastianicos paskaitą „Ar moderniai lietuvių tautai reikalingi bajorai“.

Vasario 23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Lietuvos verslininkas ir mokslininkas, visuomenės veikėjas Vladas Lašas ir kosmonautas, intelektualas Jurijus Baturinas. Svečius priėmė Nacionalinės bibliotekos vadovas prof. dr. Renaldas Gudauskas.