Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Iki sausio 8 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galima susipažinti su antrosios nacionalinės Lietuvos kaligrafijos parodos ekspozicija. Joje pristatoma Lietuvos kaligrafija – nuo klasikinės iki Rytų Azijos tradicijos.

Lapkričio 29 d. pasirašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir naujienų agentūros ELTA bendradarbiavimo sutartis. Susitarimą patvirtino dokumentą pasirašę įstaigų vadovai – Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir agentūros ELTA direktorė Daiva Juozaitytė. Institucijos susitarė stiprinti ir plėtoti tarpusavio bendradarbiavimą, šviesti ir informuoti visuomenę apie visuomeninius reiškinius.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacijos analitikai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos užsakymu parengė mūsų šalies užsienio politikos Lotynų Amerikos ir Karibų regiono šalių atžvilgiu strategijos studiją.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojams prieinamoje duomenų bazėje „Medici.tv“ pateikiami aukščiausios kokybės klasikinės muzikos vaizdo įrašai, tiesioginės koncertų, spektaklių transliacijos. Joje taip pat galima rasti daugiau nei 1300 vertingų dokumentinių filmų apie garsiausius kompozitorius, atlikėjus, instrumentus, istorinius koncertus ir meno projektus.  

Įvykis. Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių šimtmečio proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atverta knygų ir kitų šias dvi šalis kultūriniais ir diplomatiniais ryšiais saistančių dokumentų paroda „Ryšiai / Kizuna“, kurią parengė Japonijos ambasada ir Lietuvos nacionalinė biblioteka. Apie renginį pasakoja Vaiva Markevičiūtė.

Lapkričio 28–29 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko mokymai, skirti istorinei žydų spaudai Lietuvoje. Seminarus, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline biblioteka, organizavo Izraelio nacionalinė biblioteka.

Šiemet sukako 100 metų, kai Panevėžyje atverta pirmoji valstybinė biblioteka. Anuomet Centraliniu valstybės knygynu vadinta įstaiga galiausiai tapo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka. Minint šį gražų jubiliejų lapkričio 24 d. bibliotekoje surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Istorijos saugotojų istorija: atminties institucijų istorijos tyrinėjimų retrospektyva, dabartis, ateities galimybės“. Ypač svarbu, kad konferencijoje kultūros lauką reprezentavo ne tik bibliotekų, bet ir muziejų, archyvų atstovai, Lietuvių kalbos instituto, Vilniaus universiteto mokslininkai ir šios akademinės institucijos bibliotekos atstovai. Taigi išnaudota galimybė kalbėti apie visų kultūros paveldą saugančių institucijų veiklą, pastarojo laiko transformacijas, ateities veikimo perspektyvas.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Kviečiame bibliotekos lankytojus mokymuose susipažinti su valdžios institucijų bei kasdienėmis elektroninėmis paslaugomis, išmokti naudotis paieška duomenų bazėse ir pamatyti, kuo skiriasi mada ir kostiumas. Šiuo metu rengiami nuotoliniai mokymai, bet esant poreikiui ir susirinkus grupei galimi ir gyvi bibliotekoje.

Metų pradžioje atnaujintas portalas epaveldas.lt vartotojams siūlo vis daugiau galimybių. Kviečiame tyrėjus, kuriems svarbus ne tik tekstas, bet ir kiti su kultūros paveldo objektu susiję duomenys, naudotis analitine paieška. Ji paremta SPARQL – standartine susietų atvirųjų duomenų žiniatinklyje ir RDF duomenų bazių semantine užklausų kalba.

Elektroninėje valstybinės bibliografijos rodyklėje skelbiami Lietuvoje išleistų laikraščių, žurnalų, biuletenių, periodinių ir metinių rinkinių, leidinių Brailio raštu, gautų Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje privalomojo egzemplioriaus pagrindu, bibliografiniai įrašai. Rodyklėje taip pat skelbiami garsinių žurnalų, saugomų Lietuvos aklųjų bibliotekoje, bibliografiniai įrašai. Leidinyje pateikiamos interaktyvios pagalbinės asmenvardžių ir tarptautinių standartinių serialinio leidinio numerių (ISSN) su registracinėmis antraštėmis rodyklės.

Elektroninėje bibliografijos rodyklėje skelbiami Lietuvoje išleistų ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje gautų disertacijų ir jų santraukų bibliografiniai įrašai. Įrašai grupuojami pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius Mokslo ir Meno krypčių klasifikatorius, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-93 „Dėl Mokslo krypčių ir Meno krypčių klasifikatorių patvirtinimo“. Išsamūs disertacijų ir jų santraukų įrašai pateikiami portale ibiblioteka.lt. Jei doktorantai yra pateikę disertacijas ir (arba) jų santraukas Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų duomenų bazėje (eLABa ETD), pateikiama „Nuoroda į eLABa“. Ją suaktyvinus, galima viešai susipažinti su santraukomis ir mokslo darbais einamuoju metu ar pasibaigus viešos prieigos prie dokumentų draudimo laikotarpiui. Pateikiama interaktyvi pagalbinė asmenvardžių rodyklė.

Tęsiame pažintį su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įsigytomis Taylor & Francis kolekcijos viso teksto el. knygomis. Visas įsigytų el. knygų sąrašas ›. Norėdami skaityti šias el. knygas ne bibliotekoje, prisijunkite nuotoliniu būdu. Bibliotekoje jos prieinamos portale ibiblioteka.lt.

Kultūros ir meno įstaigos, organizacijos, kūrėjai bei kultūros edukatoriai kviečiami teikti paraiškas Kultūros paso paslaugų visų klasių moksleiviams atrankai. Paraiškos, užpildytos naujoje Kultūrinės edukacijos sistemoje, priimamos iki gruodžio 13 d. (imtinai). Kvietimo sąlygos čia.

Gruodžio 7–8 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į Ankstyvojo skaitymo skatinimo forumą. Tai metinis bibliotekos renginys, jo tikslas suburti Lietuvos ir tarptautinę tyrėjų, edukatorių bei kitų specialistų bendruomenę, profesionaliai kalbančią ir skleidžiančią patikimas žinias apie ankstyvojo skaitymo naudą. Forumo programoje – pranešimai, diskusijos ir edukacijos tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Renginys skirtas esamiems ir būsimiems tėvams, taip pat pačių mažiausių vaikų skaitybos ir ugdymo specialistams – bibliotekų, formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų specialistams. Kviečiame dalyvauti gyvai (reikalinga registracija) arba stebėti renginio tiesioginę transliaciją.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Asociacija „Langas į ateitį“ jau penkerius metus iš eilės organizuoja akciją „Senjorų dienos internete“. Šįkart senjorai kviečiami domėtis elektroninių paslaugų naujovėmis, mokytis kritiškai vertinti informaciją ir tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius. Lapkričio 22–25 d. 11 val. kviečiame susiburti prie išmaniųjų įrenginių ir stebėti „Senjorų dienų internete 2022“ tiesiogines transliacijas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondą vėl papildė VšĮ „Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasados“ dovanoti leidiniai. Nacionalinei bibliotekai perduota per septyniasdešimt kartvelų literatūrą ir kultūrą reprezentuojančių knygų. Lapkričio 15 d. VšĮ „Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasada“ bibliotekoje surengė dovanotų knygų prisistatymą ir susitikimą su žymiu kartvelų šiuolaikiniu rašytoju Dato Turašviliu.

Lapkričio 14 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iškilmingai paminėtas Lietuvos ir Japonijos draugystės šimtmetis. Šalių oficialių diplomatinių santykių pradžia – 1922 m. gruodžio 20 d., kai Japonijos Vyriausybė pasirašė Lietuvos Respublikos pripažinimo aktą, kuris simboliškai tapo diplomatinių ryšių pradžia. 2022 metais Lietuvos ir Japonijos Ministrų Pirmininkų susitikime Japonijoje sutarta dvišalius Lietuvos ir Japonijos santykius pakelti iki strateginės partnerystės lygmens. Šia proga Nacionalinėje bibliotekoje pradėtas renginių ciklas, skirtas artimiau pažinti Japonijos istoriją ir kultūrą, atrasti netikėtų šimtmetį trunkančios šalių draugystės epizodų ir abi šalis siejusių asmenybių: diplomatų, istorikų ir menininkų. Lapkričio 14 d. renginių ciklą oficialiai atvėrė knygų ir kitų Lietuvą su Japonija kultūriniais ir diplomatiniais ryšiais saistančių dokumentų paroda „Ryšiai / Kizuna“. Ją surengė Japonijos ambasada ir Nacionalinė biblioteka. Svečius Lietuvos ir Japonijos himnais pasveikino ir po įvadinių kalbų abiejų šalių dainomis džiugino ką tik iš gastrolių po Japoniją grįžęs Vilniaus miesto choras „Jauna muzika“.