Gavusi dalinį finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įsigijo 10 retų lituanistinių XVII a. knygų, buvusio savininko įrištų į vieną rinkinį – konvoliutą (lot. convolutus – supintas, suvyniotas). XVI–XVII a. buvo įprasta ir gana populiaru, siekiant sumažinti išlaidas už įrišimą, į vieną tomą įrišti įvairios ar tos pačios tematikos, taip pat panašaus formato atskiras knygas ir rankraščius.

Įgykite vertingų žinių mokydamiesi su Nacionalinės bibliotekos specialistais! Lapkritį kviečiame dalyvauti nuotoliniuose mokymuose, kurie padės susigaudyti naujos informacijos labirintuose ir daugiau nepasiklysti juose. Atraskite naujas sritis, tobulinkite savo kompetencijas ir įgykite praktinių žinių, kurios bus naudingos ne tik profesinėje veikloje, bet padės augti ir tobulėti kasdienėse veiklose.

Nacionalinė biblioteka išleido mokslo žurnalo „Aktualu rytoj / Relevant Tomorrow“ specialųjį numerį, skirtą vaizduojamojo meno (tapybos) ir filosofijos sąlyčio taškų paieškoms.

2025 metai – ypač svarbi data Lietuvos istorinėje atmintyje. Minime 120-ąsias metines, kai 1905 m. įvyko Didysis Vilniaus Seimas – įvykis, nubrėžęs esminę kryptį Lietuvos valstybingumui ir autonomijos idėjai.

Šiais metais mažieji skaitytojai akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ Vaikų kategorijos laureate išrinko rašytojos Eglės Jasės ir iliustruotojos Julijos Račiūnaitės knygą „Kamandosė“ (išleido Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“). Knyga sulaukė tiek skaitytojų įvertinimo, tiek kritikų pripažinimo. Šiame interviu – apie „Metų knygos rinkimų“ apdovanojimo svarbą, kūrybos kelią, knygos personažę ir ateities planus.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Gerbiami lankytojai, 

primename, kad Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, o prieššventinę dieną dirba viena valanda trumpiau.

Visų šventųjų ir Vėlinių dienos kviečia prisiminti išėjusius, apmąstyti amžinybės paslaptį ir atnaujinti savo tikėjimą.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamas projektas „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ pasiekė savo pirmojo etapo finišą. Šia proga surengtas baigiamasis projekto renginys, į kurį atvyko per 50 kultūros įstaigų vadovų iš visos Lietuvos.

Dešimtajame „Gimtosios kalbos“ 2025 m. numeryje pasakojama apie XX a. trečiojo dešimtmečio Panevėžio švietimo įstaigas ir jų kultūrinę aplinką, kurioje brendo būsimasis poetas Henrikas Radauskas, kalbamasi apie tarminės ir tarmiškos literatūros vertimą ir redagavimą, skelbiamas pokalbis su Lituanistinio švietimo mokytojo premijos laureate Audrone Anuliene.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido vokiečių istoriko Klauso Richterio knygą „Fragmentacija Vidurio Rytų Europoje. Lenkija ir Baltijos šalys 1915–1929 m.“ Naujausiųjų laikų Rytų Europos istorijos tyrinėtojo, Birminghamo universiteto profesoriaus Klauso Richterio tyrimų sritys yra Lenkijos ir Baltijos valstybių socialinė istorija, Vokietijos santykiai su Rytų Europos valstybėmis, nacionalizmo ir tautinių konfliktų šiame regione istorija.

Ką reiškia būti kūrėju šiandien, kai technologijos ir visuomenės lūkesčiai nuolat keičiasi? Kaip kurti įtraukų ir paveikų kultūros turinį? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus spalio 24 d. ieškojo 120 kultūros organizacijų atstovų iš visos Lietuvos, atvykę į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuotą kūrybiškumo forumą „(Ne)matoma kūrėjo kelionė“. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vykęs renginys jau antrus metus iš eilės subūrė kūrėjus, tyrėjus ir kultūros organizacijų atstovus diskutuoti apie šiuolaikinės kūrybos iššūkius – nuo savirefleksijos ir kūrybinės laisvės iki santykio su auditorija ir technologijomis.

Darius Bastys gimė 1967 m. Kaimelio kaime, Šakių r. 1985‒1993 m. studijavo skulptūrą Vilniaus dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija). Jis yra vienas XX a. 10-ojo dešimtmečio lietuvių tarpdisciplininio meno pradininkų. Taip pat vienas tų, kurie skulptūros sampratą stumtelėjo „objekto“ link. Ne vienas šiuolaikinio meno parodų lankytojas įsiminė D. Basčio XX a. 10-ajame dešimtmetyje sukurtus objektus ‒ gigantiškus vaikiškų žaislų ar buities objektų „dublikatus“ iš šiaudų ir drobės, taip pat kitų „netaurių“ medžiagų.

Gyvas žodis. Rugsėjo pabaigoje valdančiųjų priimti sprendimai sukėlė kultūros bendruomenės nerimą. Kodėl bibliotekos, jų darbuotojai prisidėjo prie šalyje kilusio kultūrinio sąjūdžio ir inicijuoto protesto, komentuoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Laura Šimkevičė.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Informuojame, kad 2025 m. spalio 26 d. vyks portalo ibiblioteka.lt tobulinimo darbai, portalas nebus pasiekiamas.

Kasmet paskutinę spalio savaitę visame pasaulyje minima Pasaulinė medijų ir informacinio raštingumo savaitė (angl. „Global MIL Week“, liet. MIRKT), kurią inicijuoja UNESCO. Šios savaitės tikslas – skatinti visuomenės gebėjimus atsakingai naudotis, dalytis ir vertinti informaciją, taip pat ugdyti atsparumą dezinformacijai. Ši iniciatyva apima svarbiausias šiuolaikinės visuomenės kompetencijas – medijų ir informacinį raštingumą, kuris yra būtinas kiekvienam piliečiui, norinčiam orientuotis sparčiai kintančiame informacijos sraute, suprantant informacijos kilmę, poveikį ir jos kokybę.

Šiais metais akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ jaunieji skaitytojai Paauglių kategorijoje laureate išrinko rašytojos Aušrinės Tilindės ir iliustruotojos Robertos Railaitės knygą „Šiurpnakčio istorijos“. Nors siaubo žanras vaikų ir paauglių literatūroje vis dar laikomas iššūkiu, Aušrinė įrodo, kad jis gali būti jautrus, prasmingas ir labai paveikus.

Kviečiame visus, besidominčius komunikacijos ir informacijos mokslų sritimis, pasinerti į naujausias atvirosios prieigos elektronines knygas – viso teksto leidinius, kuriuos galite skaityti virtualiai, jums patogiu metu.  Tai puiki galimybė gilinti žinias, plėsti akiratį ir sekti naujausias mokslo įžvalgas. Keletą jų pateikiame plačiau. Prisijungti prie šios duomenų bazės galite čia.

Susipažinkite su „The World Bank Open Knowledge Repository“ (OKR) – atviruoju lobynu, prieinamu vartotojams visame pasaulyje. Naujausi leidiniai, išsamios ataskaitos ir gausi tyrimų medžiaga pasiekiama vienu spragtelėjimu tiek bibliotekoje, tiek namuose. Skaitykite, atsisiųskite, kopijuokite, spausdinkite – visa Pasaulio banko duomenų bazės išmintis dabar jūsų rankose!