Žinomo dailininko, grafiko, kaligrafo Jokūbo Zovės pristatyti nereikia. Jis ne tik apipavidalina ir iliustruoja knygas, bet ir piešia plakatus, darbuojasi taikomosios grafikos srityse: kuria atvirukus, pašto ženklus, buvo vienas pirmųjų dailininkų, kuriančių nepriklausomybę atgavusios Lietuvos valstybės pašto ženklus. Jis – 27 pašto ženklų autorius. Dailininkas yra sukūręs daugiau nei šimtą firminių ženklų ir emblemų. Vienas pirmųjų jo ženklų – dabar visiems gerai žinomas Švenčionių vaistažolių fabriko ženklas, vėliau sukurti „Lietuvos avialinijų“, „Lietuvos kuro“ ženklai. Dailininkas apipavidalino tarptautinę Vilniaus konferenciją (1997) ir tarptautinę konferenciją „Civilizacijų dialogas“, vykusią Prezidentūroje (2001). 1989 m. dailininko sukurtą plakatą „Skorosšivatel 1940“ yra įsigijęs Viktorijos ir Alberto muziejus Londone.

„Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir mūsų Judaikos tyrimų centras jungiasi prie pasaulinės socialinės kampanijos #Mesprisimename. Į šią prasmingą ir kilnią akciją įsitraukiu ne tik kaip atminties institucijos vadovas. Fotografuojuosi su visais, palaikančiais šią Pasaulio žydų kongreso iniciatyvą – pagerbti Holokausto aukas – ir kaip pilietis, žmogus. Taip, mes tai prisimename, įsipareigodami priesakui „Niekada daugiau“, – prieš fotografavimąsi sakė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Sausio 24 d. Nacionalinėje bibliotekoje lankėsi Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus delegacija, vadovaujama muziejaus direktoriaus Marko Zingerio.

Artėjant Tarptautinei Holokausto atminimo dienai (sausio 27 d.) Pasaulio žydų kongresas (WJC) inicijuoja socialinę kampaniją #Mesprisimename (#Weremember). Jos tikslas – pakviesti visus nusifotografuoti su užrašu #Mesprisimename (#Weremember) ir nuotraukas publikuoti socialiniuose tinkluose. Šia kampanija siekiama ne tik pagerbti Holokausto aukas, bet ir skleisti žinią, kad tai niekada negali pasikartoti.

Laukiame jūsų iškilmingame renginyje, kuriame parlamentaras Justas Džiugelis Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai dovanos olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos diską.

Sausio 23 dieną Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje įvyko Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės Dovilės Jakniūnaitės monografijos „Kaip tapti valstybe: sienos ir erdvės Gruzijos teritoriniuose konfliktuose“ pristatymas ir pokalbis apie valstybių teritorijas, sienas ir geografinę lemtį.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta menininkų grupės „Individualistai“ paroda, skirta atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui. Trijose bibliotekos erdvėse – Parodų salėje, III a. ir V a.  atrijuje 44 autoriai pristato 100 kūrinių. Ekspozicijoje – tapybos, grafikos, skulptūros darbai.

Ir vėl kviečiame į atvirą paskaitą, kurioje, iliustruojant garso įrašais ir leidiniais, gyvu pasakojimu, bus apžvelgta avangardinio džiazo istorija. Pokalbių ciklą apie džiazą tęsia muzikas Jonas Rimša.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato „Briedžio“ leidykloje išleistą Igno Šeiniaus knygą „Raudonasis tvanas“. Tarpukario Lietuvos diplomato, spaudos darbuotojo, rašytojo Igno Jurkūno-Šeiniaus (1889–1959) monografija atveria vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių – sovietinę krašto okupaciją. Iki šiol aktualumo neprarandantį leidinį papildo keli šimtai archyvinių nuotraukų, tarp jų ir iš I. Šeiniaus šeimos archyvo. Dalis jų publikuojama pirmą kartą.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į apskritojo stalo diskusiją „Lietuvių išeivijos paveldas“. Renginyje kalbėsime apie lietuvių paveldo užsienyje padėtį, iššūkius ir problemas, taip pat apie galimybes jį tyrinėti ir išsaugoti. Būsima diskusija – Nacionalinėje bibliotekoje eksponuotos kilnojamosios parodos „Išeivijos diplomatija laisvės byloje“ baigiamasis akordas. Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto ir Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus parengta paroda supažindino lankytojus su užsienio lietuvių vaidmeniu Lietuvos valstybės politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pradeda renginių, skirtų atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui, minėjimo maratoną. Grupė Lietuvos dailininkų, kuriuos vienija bendros vertybės ir talpus žodis „Individualistai“, visiems meno gerbėjams dovanoja įspūdingą parodą.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į profesorės Dovilės Jakniūnaitės knygos „Kaip tapti valstybe: sienos ir erdvės Gruzijos teritoriniuose konfliktuose“ pristatymą ir pokalbį apie valstybių teritorijas, sienas ir geografinę lemtį. Renginyje svarstysime, kaip suprasti šiuolaikinį teritorialumą, kodėl yra prasminga kalbėti apie sienas ir jas analizuoti, kiek XXI amžiuje svarbi geografija, ar įmanoma išspręsti užsitęsusius separatistinius konfliktus ir, jeigu įmanoma, tai kaip.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Vilniaus kolegija kviečia į Maltos universiteto profesoriaus Carmelo Borgo knygos sutiktuves ir diskusiją apie įtraukųjį ugdymą. Įtraukusis ugdymas – tai ugdymas be atskirties ir diskriminacijos. Lietuvoje įtraukusis ugdymas vis dar labiau suprantamas kaip  negalią turinčių vaikų įtraukimas į bendrą ugdymo(si) procesą. Profesorius Carmelis Borgas apie įtraukųjį ugdymą kalba plačiau: ne tik kaip apie negalią turinčių vaikų, bet ir kaip apie socialinę atskirtį patiriančiųjų įtrauktį.

Septintą kartą vykusios Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos akcijos „Knygų Kalėdos“ metu šalies bibliotekoms padovanota daugiau nei 55 tūkst. naujų knygų. Tai – šios akcijos rekordas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra viena iš akcijos partnerių, bendraminčių ir bičiulių. Už „Knygų Kalėdų“ palaikymą ir draugystę Prezidentė Dalia Grybauskaitė visiems Nacionalinės bibliotekos vadovams ir darbuotojams išreiškė nuoširdžią padėką.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka į iškilmingą geriausių komunikacijos projektų apdovanojimų ceremoniją „PR lapės“ sukvietė sėkmingiausių projektų organizatorius. Kasmetinių Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto organizuojamų apdovanojimų tikslas – įvertinti ir apdovanoti įdomiausius komunikacijos projektus, pasidalyti patirtimi, populiarinti vykdomą veiklą ir įkvėpti kitas organizacijas sėkmingais pavyzdžiais. Renginyje buvo paskelbti ryškiausiai komunikacijos srityje sužibę projektai. Aštuoniose skirtingose kategorijose varžėsi rekordinis skaičius projektų – gauta net 115 paraiškų.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, ruošdamasi švęsti atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės 100-metį, vykdo įvairius projektus, organizuoja renginius, imasi naujų darbų. Vienas tokių – Informacijos išteklių departamento iniciatyva susitelkti į Nepriklausomybės paskelbimo dokumentus, juos padaryti plačiai prieinamus, žinomus, kad jais būtų patogu naudotis atliekant tyrimus, taip pat parodoms ar leidiniams iliustruoti. „Nutarėme, kad mes liudysime Lietuvos valstybę ir minėsime modernios Lietuvos šimtmetį nuosekliai pildydami portalą epaveldas.lt šio šalies istorijai svarbaus laikotarpio dokumentais – įdomiais ir naujai atrastais“, – sako iniciatyvos autorė Informacijos išteklių departamento direktorė Jolita Steponaitienė.

2017 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais buvo atliktas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vartotojų pasitenkinimo jos teikiamomis paslaugomis, aptarnavimu ir priemonėmis kiekybinis tyrimas.

Ši knyga – tai psichologės-psichoterapeutės Agnės Matulaitės tekstai, netikėtos, jautrios įžvalgos apie mūsų kasdienybę ir santykius, kūną ir jausmus, baimes ir atvirumą sau, kitam, savo gyvenimui. Pasak autorės, „Sveikas neurotikas – tai aš pati. O gal šiek tiek ir tu. Nuolat ieškantis. Bandantis kažin ką gerinti. O gal tik suprasti. Išsilaižyti žaizdas.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Briedis“ vakar pristatė Romano Zinenkos – Dnepropetrovske gyvenančio Ukrainos kario – atsiminimų knygą „Ilovaisko dienoraštis“.