Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į atviras paskaitas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Jose pristatomi draugijos narių atlikti naujausiomis teorinėmis perspektyvomis grindžiami Lietuvos ir pasaulio religijų istorijos ir dabartinio religingumo tyrimai. Paskaitų ciklas „Religijos ir religingumas: praeities ir dabarties perspektyvos“ vyksta nuo kovo mėnesio. Paskaitose aptariamos šios bendros temos: religinių tyrimų istoriniai ir dabarties aspektai, religija tradicionalizmo ir modernybės kontekste, individuali religinė patirtis ir ideologinis jos konceptualizavimas, religija ir etninė tapatybė, religija ir alternatyvūs sociokultūriniai projektai.
Nuo 2009 m. organizuojamas ir Baltijos šalyse analogų neturintis Klezmerių muzikos festivalis, Lietuvos miestų ir miestelių publikai pristatantis ne tik žydų muziką, bet ir kultūrą plačiąja prasme, verčia naują savo istorijos puslapį – tampa festivaliu „Jewish Art Festival in Lithuania“. Edukacinė ir koncertinė festivalio programa siekia supažindinti Lietuvos klausytoją ir žiūrovą su įdomiomis žydų kultūrą puoselėjančiomis asmenybėmis: muzikantais, poetais, dainininkais.
Lapkričio 8 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko konkurso „Knygų namų šviesa. Nacionalinei bibliotekai – 100“ laureatų apdovanojimo ceremonija. Konkursas, kurį organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Dailės mokytojų asociacija, šiemet buvo skirtas 100-metį švenčiančiai skaitytojų šventovei.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje atidaryta dar viena bibliotekos 100-mečio proga parengta paroda. „Jie kūrė mūsų biblioteką“ – tai ekspozicija, pasakojanti apie visus bibliotekos vadovus – vedėjus (kaip anksčiau vadinta) ir direktorius. Per 100 metų bibliotekos darbą organizavo 11 vadovų. Parodoje pateikiami devynių vadovų gyvenimą ir veiklą atspindintys autentiški dokumentai iš Retų knygų ir rankraščių skyriaus, periodikos ir bendrųjų fondų, bylos iš bibliotekos archyvo, renginių nuotraukos. Vytautas Gudaitis ir prof. dr. Renaldas Gudauskas pristatomi filmuotoje medžiagoje, kurią parodos lankytojai kiekvieną dieną matys ekrane.
Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centre įvyko Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinio filmo „Pareiga tiesai“ premjera. Biografinis filmas pasakoja apie vieną svarbiausių Atkurtosios Lietuvos finansinės sistemos kūrėjų, signatarą Vladą Terlecką.
Įtraukiantis detektyvas, įtemptas trileris, o gal subtilus ir jautrus romanas? Orams vis labiau bjūrant, kviečiame apsilankyti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Laisvalaikio skaitinių erdvėje ir išsirinkti knygą rudeniškam vakarui. Čia parengta knygų ekspozicija „Jaukiems vakarams“. Jūsų dėmesiui atrinkome vienas populiariausių šių metų knygų, tarp jų rasite šias: Taylor Adams „Be išeities“, Lisa Gardner „Trečioji auka“, Nora Ikstena „Motinos pienas“, Elena Ferrante „Istorija apie prarastą mergaitę“.
Naujoje elektroniniu būdu išleistoje valstybinės bibliografijos rodyklėje skelbiami Lietuvoje išleisti laikraščiai, žurnalai, biuleteniai, periodiniai ir metiniai rinkiniai, leidiniai Brailio raštu ir garsiniai žurnalai, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 2018 m. gauti kaip privalomasis egzempliorius. Leidinyje pateikiamos pagalbinės antraščių ir tarptautinių standartinių serialinio leidinio numerių (ISSN) su registracinėmis antraštėmis rodyklės.
Kino ir reklamų režisierius Šarūnas Mikulskis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatys socialinės dokumentikos filmą, kupiną neįtikėtinų patirčių ir pažinčių su kalnų ir džiunglių žmonėmis. Vedamas begalinio noro sukurti ką nors unikalaus, režisierius nenaudojo kino kameros, o pasiskolino fotoaparatą, objektyvus ir leidosi į avantiūrą. Apie Nepalo gamtą esame matę daug dokumentikos, tačiau šis autentiškų pasakojimų kupinas filmas leidžia dar labiau priartėti prie vietos žmonių.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-ojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į šiuos klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir aiškinami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos ir tradicinės teologinės, ir akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.
Artėjant magiškoms žiemos šventėms kūrybinės ekodirbtuvės „Kita forma“ kviečia šeimas šeštadienio rytą praleisti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir kartu kurti advento kalendorius.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius pristato rašytojo Petro Palilionio knygą „Pirmieji memografai“ apie ryškias lietuvių literatūros asmenybes – poetus Bernardą Brazdžionį ir Justiną Marcinkevičių, prozininką Vytautą Volertą.
Kaip menas gali padėti spręsti socialines problemas? Ar jis gali tapti naudingu įrankiu kovojant su marginalizacija ir diskriminacija?
Vytauto Čepo dokumentinis romanas „Siena“ – pasakojimas, paremtas tikra istorija, kurios dalyvis – signataras Egidijus Bičkauskas, buvęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ypatingai svarbių bylų tardytojas, Prezidento įkurtos grupės kovai su organizuotu nusikalstamumu vadovas, šiuo metu dirbantis baudžiamosios teisės advokatu.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, prancūzų kalbos įvaizdis yra pozityvus, ypač siejamas su erudicija ir kultūra. Vertinant šį, ypač kalbų rinkoje stipriai konkuruoti leidžiantį pranašumą ir siekiant praplėsti ir peržengti tradicinius su prancūzų kalba susijusius įsivaizdavimus, Prancūzijos ambasada, Prancūzų institutas Lietuvoje, Lietuvos ir Prancūzijos pramonės ir prekybos rūmai 2017 metais surengė forumą „Prancūzų kalba darbui ir karjerai“. Renginio tikslas buvo įrodyti, kad prancūzų kalba taip pat yra ateities ir profesinės veiklos kalba, įtaigus karjeros ir asmeninio tobulėjimo veiksnys.
Maistas ne tik sotina. Šiandien jis – ir bendravimo priemonė, saviraiškos būdas, kūrybos šaltinis, pagalbininkas formuojant įvaizdį. Dažnam jo ruošimas gali būti naujas hobis, pramoga ar net profesija. Štai dėl ko verta pasidomėti naujausiomis kulinarijos tendencijomis, valgio patiekimo estetika ar imtis kurti naujus skonių derinius, atrasti netikėtus patiekalus...
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje viešą paskaita apie Ispaniją ir XXI amžiuje jai kylančius iššūkius skaitė Ispanijos karališkojo Elcano instituto direktorius, kelių knygų ir dešimčių straipsnių apie Ispanijos istoriją, vidaus ir užsienio politiką autorius dr. Charlesas Powellas. Renginį moderavo Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje ambasadorius José María Roblesas Fraga.
Kiekvienam iš mūsų biblioteka turbūt yra ne tik knygų namai, bet ir žinių erdvė. Didžiausia tautos atminties institucija mūsų šalyje – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – 2019 m. mini 100-mečio jubiliejų. Šiuolaikiškai atnaujintoje Nacionalinėje bibliotekoje per dieną apsilanko daugiau nei 1200 lankytojų, čia vyksta daug įvairiausių renginių. Šįkart jau tradiciniu tapusiu piešinių konkurse jaunieji dailininkai ne tik atskleidė savo asmeninę knygų skaitymo patirtį, bet ir pasidomėjo Nacionalinės bibliotekos istorija, perteikė jos ateities vizijas. Minima jubiliejinė sukaktis skirtingo amžiaus mokiniams buvo kūrybinių ieškojimų ir meninių eksperimentų atspirties taškas.
Ar dar prisimenate, kaip skamba garsajuostės? Tą nostalgišką durelių uždarymo garsą ir nedidelį skaidraus plastiko langelį, kuriame buvo matyti, kaip sukasi kasetės juosta? Daugeliui jos kelia prisiminimų, o kitiems ši laikmena gal net ir visai nėra žinoma.