Knyga, kuri niekada netaps bestseleriu.  Tokiu apibūdinimu išsyk buvo apdovanota nauja, labdaros iniciatyvos „Happimess“ išleista knyga „Viskas bus gerai“. Jos autoriai –  žurnalistė Jurga Baltrukonytė ir fotografas Algis Kriščiūnas. Antradienio vakare, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, šis leidinys buvo pristatytas visiems susirinkusiems.

Rugsėjo 26-ąją yra minima Europos kalbų diena, kuria siekiama skatinti daugiakalbystę ir tarpkultūrinį supratimą. Kalbų įvairovės klausimas domino ir tebedomina įvairių kultūrų ir laikų žmones. Buvo sukurta ne viena teorija, kaip ir kada atsirado kalbos. Vienas iš ikoniškiausių ir dramatiškiausių pasakojimų yra siejamas su Biblijoje aprašyta Babelio bokšto statybos istorija.  Po tvano „visa žemė turėjo vieną kalbą ir tuos pačius žodžius“ (Pr. 11). Tačiau išpuikę  žmonės troško pastatyti bokštą, siekiantį patį mėnulį, tad Dievas, norėdamas pažaboti šią puikybę, visus Babelio bokšto statytojus prakalbino skirtingomis kalbomis. Negalėdami susikalbėti ir susitarti, jie turėjo darbus nutraukti. Šio pasakojimo populiarumą liudija gausybė paveikslų, iliustruojančių Babelio bokštą, jo statybas ir griūtį.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojamą projektą „Lėlių teatras – kultūrinei vaikų edukacijai“, pradeda bibliotekų specialistams skirtų seminarų ir kūrybinių dirbtuvių vaikams ciklą. Projektu siekiama sudaryti sąlygas bibliotekose plėsti vaikų kultūrinį akiratį, skatinti kūrybiškumą ir domėjimąsi lietuvių literatūra, supažindinant juos su įvairiomis lėlių teatro technikomis ir suteikiant galimybę gyvai jas išbandyti. Prasidėję Vilniuje, Nacionalinėje bibliotekoje, projekto edukaciniai renginiai šiais mokslo metais apkeliaus net atokiausius Lietuvos miestus: Birštoną, Biržus, Plungę, Šakius, Šalčininkus, Šilutę, Telšius ir Zarasus.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvę pirmadienio vakarą pripildė smalsių žmonių minia. Jų smalsumą sužadino Nacionalinės bibliotekos kvietimas dalyvauti diskusijoje „Masonai – įsipareigoję Lietuvai ir žmonijai“. Renginyje buvo  pristatytos dvi naujos knygos: Vytauto Plečkaičio knyga „Masonai: laisvieji mūrininkai, kūrę ir stiprinę Lietuvą“, skirta Lietuvos valstybės 100-mečiui, ir Williamo Kirko MacNulty knyga „Laisvoji mūrininkija: simboliai, paslaptys, reikšmė“. Vakaro prelegentais tapo Kovo 11-osios akto signataras, knygos „Masonai: laisvieji mūrininkai, kūrę ir stiprinę Lietuvą“ autorius V. Plečkaitis, W. Kirko MacNulty knygos „Laisvoji mūrininkija: simboliai, paslaptys, reikšmė“ vertėjas Laimantas Jonušys, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Dokumentinių medijų antropologijos katedros profesorius dr. Arvydas Pacevičius, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto Indologijos ir budizmo studijų profesorius dr. Audrius Beinorius. Mitus, gandus ir stereotipus apie laisvuosius mūrininkus – masonus – ir jų veiklą stengėsi išsklaidyti vakaro vedėjas, masonų ložės narys Arūnas Brazauskas.

Dirbtinis intelektas – tai vienas iš svarbiausių XX ir XXI a. projektų. Ne iki galo suvokiame, kaip sparčiai kompiuteriai, botai ir robotai įgyja naujų gebėjimų ir pasiekia vis naujas gyvenimo sritis. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė 2018“ dr. Aleksandros Przegalińskos (Masačusetso technologijų institutas, Bostonas) paskaita: „Kada dirbtinis intelektas pasieks žmogaus lygį“.

Natūralu, kad onkologinės ligos diagnozė visuomet netikėta ir būna sunku priimti šį  gyvenimo kelio posūkį. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatoma „Happimess“ labdaros iniciatyvos sukurta ir išleista knyga vaikams apie onkologinę ligą.

Nacionalinė mokėjimo agentūra, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, kviečia stebėti tiesiogiai transliuojamą laidą „Išmokų mokėjimo tvarka ir paramos aktualijos“. Ši tema labai aktuali ūkininkams. Laidoje bus pateikta praktinių pavyzdžių, susijusių su žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimu, sužinosite apie tiesioginių išmokų mokėjimo tvarką ir kitas naujoves.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas 2018–2019 mokslo metais kviečia moksleivių ir darželinukų grupes aktyviai naudotis teikiamomis paslaugomis.

Šiandien Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksta Lietuvos banko organizuota Ekonomikos konferencija, skirta Lietuvos pensijų sistemai aptarti. Konferencijoje pensijų sistemos klausimais diskutuoja Upsalos (Švedija) ir Vilniaus universitetų profesoriai, šalies (Lietuvos banko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“) ir užsienio institucijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Europos Komisijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) atstovai.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Artėjant antrosioms Leonido Donskio mirties metinėms filosofo, menininko, politiko, L. Donskio ir Vytauto Kavolio tekstų vertėjo Arūno Gelūno iniciatyva Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje prasidėjo diskusijų ciklas „Donskiškieji pokalbiai“, rengiamas drauge su Leonido Donskio fondu. Į pirmąją diskusiją „MES IR JIE: dar kartą apie nacionalizmą ir patriotizmą“ gausiai susirinko auditorija, pasiilgusi lėtos, ramios, geranoriškos diskusijos apie sudėtingas problemas „be pykčio“. Fone skambant muzikai, kurią atliko bene garsiausias pasaulyje styginių kvartetas „Kronos Quartet“, kuriuo ypač žavėjosi L. Donskis, dr. A. Gelūnas sakė, kad tai nėra minėjimas ar dar vienas in memoria renginys. „Šiandien mes atsigręžiame į Leonidą kaip į kūrėją, palikusį labai daug reikšmingų tekstų ir idėjų. Žiūrėkime į tuos tekstus kaip į Leonido paliktas gaidas ir mėginkime sugroti savo kūrinį, bendrą improvizaciją“, – jungtis auditoriją į ekspertų pokalbį kvietė dr. A. Gelūnas.

Didžioji dalis Lietuvos laisvųjų mūrininkų – masonų – neatsiejami nuo atkurtos Lietuvos valstybės politikos, mokslo ir kultūros elito. Vien tik tarp dvidešimties Nepriklausomybės Akto signatarų net penki, t. y. 25 proc., visų Tarybos narių ilgiau ar trumpiau buvo Lietuvos laisvieji mūrininkai – masonai. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia dalyvauti diskusijoje apie šią, pasaulinę brolijos principu veikiančią organizaciją, kurios kilmę gaubia daugybė paslapčių. Renginyje bus pristatoma Vytauto Plečkaičio knyga „Masonai: laisvieji mūrininkai, kūrę ir stiprinę Lietuvą“, skirta Lietuvos valstybės 100-mečiui, ir Williamo Kirko MacNulty knyga „Laisvoji mūrininkija: simboliai, paslaptys, reikšmė“. 

Rugsėjo 10–14 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Moldovos Respublikos nacionalinės bibliotekos delegacija, sudaryta iš įvairiausių sričių specialistų. Šis vizitas yra projekto „Institucija: Nacionalinė biblioteka – potencialas ir galimybės“ dalis. Projekto tikslas – stiprinant bendradarbiavimą su Moldovos nacionaline biblioteka, perduoti Lietuvos nacionalinės bibliotekos ekspertų veiklų ir paslaugų kūrimo patirtis stiprinant žinių visuomenę.

Nacionalinė mokėjimo agentūra, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, rugsėjo 18 d., 14 val., kviečia internetu (per mobiliuosius įrenginius arba kompiuterius) stebėti tiesioginę transliaciją, kurios tema „Išmokų mokėjimo tvarka ir paramos aktualijos“.

Prasidėjus rudeniui, kviečiame dalintis gerąja energija, patirtimis ir dalyvauti intensyvioje idėjų apykaitos kupinoje diskusijoje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pradedamas diskusijų ciklas „Donskiškieji pokalbiai“. Pirmoje diskusijoje „Mes ir jie: dar kartą apie nacionalizmą ir patriotizmą“ bus gausu Leonido Donskio idėjų, kurios niekad neišvengdavo rimtų kaktomušų.

Jau trečius metus Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įgyvendinamas projektas „Skaitymas su šunimi“ sulaukė daug visuomenės dėmesio ir suteikė apčiuopiamos naudos jo dalyviams. Bendradarbiaujant su Kaniterapijos asociacija bibliotekoje kas savaitę organizuojami tęstiniai užsiėmimai skaitymo sunkumų turintiems vaikams, renginiuose dalyvauja savanoriai su savo apmokytais šunimis.

Į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką trečiadienio vakarą rinkosi Lietuvoje reziduojančių ambasadų diplomatai. Graikijos Respublikos ambasadorės Lietuvoje dr. Vassiliki Dicopoulou kvietimu čia vyko šiuo metu Nacionalinėje bibliotekoje eksponuojamos fotografijų parodos „Įrašai atmintyje: propilėjų restauravimo akimirkos“ pristatymas ir buvo skaitoma architektės, inžinierės, Graikijos kultūros ir sporto ministerijos Akropolio restauravimo tarnybos direktorės Vasiliki Eleftheriou paskaita „Atėnų akropolis. Monumentų išsaugojimo procesas“.

Daugiau kaip pusmetį trukęs laukimas baigėsi – paslaptis atskleista: septintą kartą sunkiausiame dykumų ralio maratone startuojantis Benediktas Vanagas ir patyręs kolega iš Lenkijos šturmanas Sebastianas Rozwadowskis kitąmet Dakaro odisėją tęs pilotuodami ką tik iš gamyklos išriedėjusį „Toyota“ bolidą. Naujasis automobilis ketvirtadienį iškilmingai pristatytas prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos centrinių laiptų. Simboliška ir prasminga, kad iškilmingoje bolido pristatymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai – Linas Linkevičius ir prof. Jacekas Czaputowiczius.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje svečiavosi Armėnijos Respublikos ambasadorius Tigranas Mkrtchyanas.

Pirmojo lietuviško romano autorius Julijonas Lindė-Dobilas, daugiau nei prieš šimtą metų svarstęs apie lietuvišką būdą ir lietuvių kultūrinės raidos galimybes, apmaudžiai pastebėjo, kad lietuviai linkę vadovautis širdimi, papročiais, bet ne protu, o lietuvių kultūroje vyrauja jausmai ir fantazija. Panašiai yra pastebėjęs ir Vytautas Kavolis. Apžvelgusiam lietuvių kultūros raidai reikšmingus autorius ir asmenis, arba, jo paties žodžiais tariant, tuos, kurių tekstai ir darbai stiprino nepriklausomo žmogaus tradiciją, V. Kavoliui atrodo, kad kalbant apie lietuvius nepriklausomas žmogus dažniau buvo temperamentinio, panašaus į slavus ar ispanus, tipo ir kad trūko racionaliųjų, labiau būdingų anglosaksiškam ir prancūziškam pasauliui. Ašarų srovės plūsta ir Donelaičio „Metuose“, kur būras be saiko gali aimanuoti dėl nusenusio arklio ar nudilusio peilio.