Šiemet daug kalbėsime apie atkurtos mūsų valstybės šimtmetį. Tai iš tikro nekasdienė proga, iki kurios einant būta daug praradimų ir aukų, todėl, gyvendami nepriklausomoje Lietuvoje ir džiaugdamiesi, kad galime būti orūs europiečiai, turime jaustis ir įsipareigoję. Įsipareigoję branginti ir gerbti savo valstybę, o, kalbant be patoso, – tiesiog sąžiningai dirbti savo darbą. Taigi stengsimės, kad mūsų leidinys būtų įdomus.

Palydint 2017 metus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje su didžiuliu pasisekimu vyko tarptautinio profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ (GLL) renginys – „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai“. Jau keletą metų tęsiama tradicija šventės dieną pradėti „Globalios Lietuvos“ profesionalų forumu ir dirbtuvėmis, kurios suburia visų metų apdovanojimų laureatus ir nominantus, vietos ir užsienio visuomenės bei verslo lyderius, Lietuvos Vyriausybės atstovus padiskutuoti apie mūsų šalies, kaip ryškių pasaulio talentų traukos centro, perspektyvas. Baigiamasis metų susirinkimas, kaip ir prieš tai kiekvieną mėnesį Nacionalinės bibliotekos erdvėse vykę GLL renginiai, buvo sukviestas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kuri yra viena iš GLL partnerių. Nacionalinės bibliotekos vadovai, strateginės plėtros specialistai taip pat sėkmingai dalyvauja GLL veikloje. Malonu, kad Nacionalinė biblioteka nusipelnė itin pozityvaus forumo organizatorių ir dalyvių vertinimo, o didelės sėkmės sulaukęs renginys vis dar yra maloniai prisimenamas. GLL komanda, dėkodama partneriams, forumo dalyviams ir bendraminčiams, skelbia: „Subrandinome Jums didelį AČIŪ už Nacionalinės bibliotekos stogą kėlusį aktyvumą ir ataskaitą apie forumo dirbtuvių temas, didžiausio veikliausiųjų palaikymo sulaukusias idėjas ir kai kur jau pasiektą progresą. GLL džiaugiasi galėdami pranešti, kad „Globalios Lietuvos“ profesionalų forume dalyvavo 250 žmonių, iš jų 63 proc. buvo atvykę iš užsienio šalių.“

Vis trumpėja laiko atstumas iki dienos, kai švęsime atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės šimtmetį. Viešojoje erdvėje vis gausėja įdomių renginių, parodų, liudijimų apie to istorinio meto faktus, įvykius, dalyvius ir pagrindinius veikėjus. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktorė Jolita Steponaitienė kviečia visus, neabejingus mūsų valstybės istorijai, susipažinti su 1918 metų vasario 16 d. spaudos apžvalga.

Įsibėgėjant „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į rinkimuose dalyvaujančių knygų pristatymus. Tai puiki proga susitikti su geriausiai įvertintų kūrinių autoriais, pasiklausyti jų kūrybos ištraukų ir paklausti rūpimų klausimų. Susitikimai organizuojami kiekvieną trečiadienį 17.30 val.

Kviečiame į Etninės kultūros globos tarybos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės 2017 metais skelbto konkurso „Tautinis drabužis mano šeimos ir bendruomenės istorijoje“ dalyvių pagerbimo ir nugalėtojų apdovanojimo renginį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

„Visada buvau šalininkas kuo glaudesnių strateginių santykių su Lenkija, nes, manau, kad tas mūsų strategiškumas sukuria tam tikrą variklį regione ir tą regioną, Šiaurės, Baltijos, Vidurio Europos šalis, sulipdo“, – pareiškė diplomatas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis, diskutuodamas su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginės plėtros departamento Vadovybės informacijos skyriaus išorinės informacinės aplinkos vyriausiuoju tyrėju Roku Tracevskiu Nacionalinės bibliotekos vaizdo studijoje. Pokalbį, kurio pagrindinė tema „Lietuvos pozicija Lenkijos atžvilgiu“, moderavo Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas.

Lietuva – piliakalnių kraštas. Šiuo metu mūsų šalyje žinomas net 921 piliakalnis, o visame baltų istorinių žemių areale, besidriekiančiame nuo Baltijos jūros vakaruose iki Okos upės aukštupio rytuose, būta apie 4 tūkst. baltiškų piliakalnių. Piliakalniai – daugiau nei archeologiniai objektai. Tai dalis lietuvių istorinės savasties, kuri atsispindi folklore, literatūroje, dailėje.

Neringos Vaitkutės knyga „Neišduosiu tavęs“ – apie visus neįgyvendintus vaikystės žygius keliauti į sąvartyną ieškoti to, kas iš mūsų paimta, tik mes iki ten nenuėjome: sulaikė savisaugos instinktas, pabūgus nežinomybės, pavojų, tamsos, būnant toli nuo namų. Pasakojimas pilnas klajonių, keistų susitikimų, tamsos, nakties, tuščio miesto, kažko, tykančio krūmynuose, ir šalčio (tą įspūdį sustiprina išraiškingos Marijos Smirnovaitės iliustracijos), bet netrūksta vilties, kad viskas bus gerai“, – apie N. Vaitkutės knygą sako skaitytoja Agnė Skučaitė-Leonavičienė.

Vaikai ir paaugliai imlumu technologijoms dažnai lenkia suaugusiuosius. Tačiau virtuali erdvė, kuri traukia juos interaktyviomis pramogomis ir bendravimo galimybėmis, kelia ir nemažai grėsmių. Ar žinome, kaip būti saugiems?

Žemaičių Užgavėnių folklore dainuojama: „Išeis Lašinskis, pareis Kanapinskis, bliaus tievs, bliaus muotėn, bliaus ėr vėsė vākā...“ Kad netektų bliauti, pagal paprotį žiemą išvaryti reikėtų linksmai, triukšmingai, su pokštais, dainomis ir, žinoma, spalvingiausių persirengėlių vaikštynėmis. Anksčiau kiekvienas šventės dalyvis stengėsi persirengti ir nors pusdienį pabūti kitu – keistu, juokingu žmogumi ar net gyvūnu. O šiandien ar mokame, ar žinome, kaip pasiruošti Užgavėnėms, kaip susikurti savo personažą? Tai – ne tik kaukės meistravimas ir jos dėvėjimas šventėje, tai ir veiksmas, kupinas išradingos, įmantrios kalbos, sumaniai pritaikyto folkloro ir smagaus pasidūkimo. Todėl kviečiame į kūrybines dirbtuves, skirtas visai šeimai, – „Susikurk Užgavėnių personažą“. Darysimės kaukes, aiškinsimės, kokia jų paskirtis, ką vienas ar kitas personažas turėtų ir galėtų veikti, koks folkloras tinka persirengėliams. Būtent tai, ko reikia norint tinkamai pasirengti Užgavėnėms. Renginio partneris folkloro ansamblis „Virvytė“ dalyvauti kviečia šeimas, ypač vaikus, jaunimą, ir visus susidomėjusius, – tuos, kurie mėgsta ir nori būti šventės šurmulio dalyviai.

Sausio 26 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta apskritojo stalo diskusija „Lietuvių išeivijos paveldas“ tapo gera proga apžvelgti ne tik užsienyje esančio lietuvių paveldo padėtį, nurodyti iššūkius ir problemas, bet ir pasidalyti nuveiktais ir dar tik planuojamais darbais.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginės plėtros departamento darbuotojai sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose susitiko su Vyriausybės Komunikacijos departamento atstovais. Buvo svarstyti bendradarbiavimo klausimai.

Melomanų vėl laukia nauji įdomūs susitikimai iš pokalbių ciklo „Roko muzikos istorija ir perspektyvos“. Jų autorius – Nacionalinės bibliotekos Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkas Vytautas Vilimas parengė dar vieną intriguojantį pristatymą.

Sausio 26 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi lietuvių kilmės JAV žurnalistė, rašytoja, filantropė, Kazickų šeimos fondo prezidentė Jūratė Kazickaitė su broliais Mykolu ir Jonu Kazickais. Svečius lydėjo fondo Niujorko skyriaus vadovė Neila Baumilienė.

Europos Sąjungos investicijų efektyvumą Lietuvoje praėjusiais metais tyrinėję žurnalistai, redaktoriai, komentatoriai už savo išskirtinius straipsnius, laidas ar komentarus sausio 25-osios vakarą apdovanoti iškilmingame renginyje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Renginyje Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad visiems labai malonu priimti ir sveikinti žurnalistus bibliotekos erdvėse. Jis sakė tikįs, kad pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos žurnalistų sąjunga ir ateityje teiks galimybių rengti prasmingus susitikimus, seminarus, apdovanojimus pačiais įvairiausiais žiniasklaidos raidos klausimais.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir vėl laukiame kompiuterinių žaidimų kūrimo entuziastų. Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija kartu su partneriais kviečia visus pageidaujančius į pasaulinį renginį „LT Game Jam 2018“.  Renginio organizatoriai džiaugiasi kasmet didėjančia parama žaidimų kūrėjų iniciatyvoms ir tikisi šiuometiniame tris paras truksiančiame kompiuterinių žaidimų kūrimų maratone pagerinti dar vieną rekordą. Pirmą kartą „LT Game Jam“ organizuotas net penkiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Vilniuje renginys ir vėl užims Nacionalinę  biblioteką, iš čia veiksmą tiesiogiai transliuos „youtube’rių“ organizacija „Trys Kubai“. Prie šiuometinės žaidimų kūrėjų šventės vėl prisideda ir žaidimų kūrėjams puikiai žinoma „Unity“ komanda.

Tradicinė edukacinių renginių ciklo „Pokalbiai apie emigraciją“, organizuojamo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, dalis yra gimnazistų susitikimas su emigracinės patirties turinčiais žmonėmis. Kadangi projekte „Pokalbiai apie emigraciją 3“ dalyvauja Tauragės apskrities gimnazijos, šį kartą susitikimas surengtas Vilkyškių miestelyje. Gimnazistams apie savo patirtis Lietuvoje ir užsienyje pasakojo trys jauni veiklūs žmonės: programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai Barbora Butkutė, Matas Mačiulaitis ir Tauragės rajono savivaldybės mero patarėjas Dovydas Kaminskas.

Šiandien parlamentaras Justas Džiugelis Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai padovanojo olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos diską, kurį įsigijo labdaros aukcione. „Tai, ką visi kartu padarėme, drąsiai galima vadinti stebuklu“, – per iškilmingą ceremoniją sakė Seimo narys J. Džiugelis, kurio iniciatyva Lietuvos žmonės surinko 26 751 eurą vėžiu sergančiam berniukui Bogdanui iš Ukrainos gydyti. „Mažvydo biblioteka yra inovatyvi, moderni, o svarbiausia – atvira visiems, todėl perduodu šį sėkmės talismaną saugoti šių namų vadovui“, – sakė Seimo narys, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas J. Džiugelis.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Briedis“ vakar pristatė Igno Šeiniaus (1889–1959), lietuvių literatūros klasiko, Švedijoje ir kitose Skandinavijos valstybėse dirbusio Lietuvos diplomato, švediškai 1940 m. parašytą ir išleistą knygą „Raudonasis tvanas“ („Den röda floden“). Tai autentiškas diplomato pasakojimas apie 1940 m. Lietuvos okupaciją, ką jam teko išgyventi ir regėti savo akimis. Lietuviškai pirmąsyk ši knyga buvo išversta ir išleista JAV 1952 m., pakartotinai išleista Lietuvoje 1990 metais. Pristatyta trečioji lietuviška knygos laida, „Briedžio“ leidyklos papildyta itin gausiomis dokumentinėmis nuotraukomis.