Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nuosekliai vykdo aukštą pridėtinę vertę kuriančių produktų ir paslaugų plėtrą. Nacionalinė biblioteka atlieka ir parlamentinės bibliotekos funkciją, aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos Seimu. Siekdama plėsti sprendimų priėmėjams teikiamų išplėstinės informacijos ir didžiųjų duomenų analitikos bei tyrimų paslaugas, Nacionalinė biblioteka šiais metais iš esmės vykdė parlamentinės bibliotekos veiklų transformaciją. Parlamentinės bibliotekos veiklų stiprinimas ir aktualizavimas orientuotas ne tik į Seimo, bet ir Vyriausybės, ministerijų, kitų atsakingų institucijų informacinį-analitinį aprūpinimą.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vykdo Skaitymo skatinimo programą, kurios vienas iš tikslų – inicijuoti lietuviškai skaitančių ir lituanistinių bendruomenių telkimą, palaikyti jų skaitymo poreikius ir aplinką. Šios programos renginys lapkričio 28 d. vyko Paryžiuje, Nacionaliniame rytų kalbų ir kultūrų institute (INALCO).

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaityklos atvirasis fondas papildytas naujų leidinių anglų kalba. Kviečiame skaitytojus susipažinti su akademinių Europos leidyklų „Oxford University Press“ ir „Routledge“ knygomis.

Artėjant metų pabaigai, kviečiame bibliotekos lankytojus dar suspėti į nuotolinius gruodžio mėnesio mokymus:

• kitataučiams – susipažinsite su kasdienėmis elektroninėmis paslaugomis;
• sužinosite daugiau apie skirtingų Europos regionų muziką, ritmus ir skambesį.

Vasaros pradžioje Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kvietė rašytojus ir dailininkus kurti knygą, atitinkančią 2‒4 metų vaikų psichologinės ir motorinės raidos, ankstyvojo amžiaus recepcijos ypatumus, poreikius ir interesus.

Lapkričio 29 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko projekto „Pozityvios žinios apie kultūros paveldą“ pasidalijimo gerąja patirtimi renginys. Forumas „Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sklaida“ užbaigė pavasarį prasidėjusį rinkodaros ir komunikacijos mokymų ciklą, skirtą nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojams.

Visos bibliotekos patiria situaciją, kai per daugelį metų fonduose susikaupia perteklinių knygų egzempliorių, kurie jau neaktualūs turiniu, nėra populiarūs tarp skaitytojų. Siekdami, kad knygos būtų skaitomos, ir matydami, jog kai kurios iš jų vis dėlto jau nepaklausios bibliotekoje, organizuojame viešąjį aukcioną, kad tokios knygos atrastų sau vietą asmeninėse kolekcijose.

Ką tik išleistas „Gimtosios kalbos“ lapkričio mėnesio numeris. Jame tęsiama straipsnių serija apie lietuvių kalbos ugdymą mokyklose, kurių mokiniams lietuvių kalba nėra gimtoji, pristatomas intonacijos ir skyrybos santykių tyrimas, nagrinėjami karo kontekste atsiradę disfemistiniai asmenų pavadinimai, pasakojama apie šį rudenį vykusius kalbos renginius.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos (KPD) įgyvendina projektą „Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas“.

Duomenys yra neįkainojamas žinių šaltinis gebantiesiems juos analizuoti – tai padeda geriau pažinti aplinką, gerinti sprendimų priėmimą ir kurti strategijas. O kuo duomenys skiriasi nuo paprastos informacijos? Ar jie „kalba“, o gal jiems reikia specifinių analizės būdų? Kokia to nauda švietimo, kultūros įstaigoms ir, konkrečiai, bibliotekoms?

Gyvas žodis. Redakcija siūlo atkreipti dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius: bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas. Šiame numeryje apie savo nemažą atgarsį sukėlusias veiklas pasakoja Kauno apskrities viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus Vokiškų ir šveicariškų leidinių bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Birutė Ališauskaitė ir MO muziejaus kuratorė Dovilė Barcytė.

Lapkričio 27 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto archyvo Niujorke vykdantysis direktorius dr. Jonathanas Brentas pasirašė supratimo memorandumą, kuriuo steigiama Antano Ulpio premija už indėlį plėtojant Lietuvos ir žydų santykius bei supratimą.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje lapkričio 24 d. vyko diskusija „Intelektinis ir kritinis mąstymas valstybės kūrime 1990–2020 m.“ ir leidinio „Vytautas Kubilius. Bibliografijos sąrašas 1988–2004“, kurį išleido Nacionalinės bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Profesinės leidybos grupė (sudarė Jolanta Matuzaitė ir Vaclava Filipovič), pristatymas.  

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Kultūros ministerijos organizuotą konkursą eiti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas laimėjo buvusi Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė. Iš konkurse dalyvavusių penkių pretendentų ji surinko daugiausiai komisijos balų.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka prisijungė prie švietimo platformos „Vilnius yra mokykla“, skelbiančios pamokų idėjas ir planus, integruotų veiklų maršrutus, Vilniuje įsikūrusių įstaigų, įmonių siūlomas erdves ir pamokas. Kviečiame mokytojus pasidomėti Nacionalinės bibliotekos erdvėmis, jose siūlomomis pamokoms ir edukacijomis.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido žymaus lietuvių literatūros kritiko, literatūrologo, profesoriaus Vytauto Kubiliaus bibliografijos rodyklę „Vytautas Kubilius. Bibliografijos sąrašas 1988–2004“. Leidinį sudarė Jolanta Matuzaitė ir Vaclava Filipovič.

„Gimtosios kalbos“ leidėjai, tęsdami tradiciją ieškoti skaitytojams patogiausių prenumeratos būdų, kviečia rinktis popierinio leidinio prenumeratą Lietuvos pašte arba PDF varianto prenumeratą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Laisvalaikio skaitykla gavo daugiau nei 150 naujų leidinių tamsiems skaitytojų žiemos vakarams praskaidrinti. Jūsų dėmesiui rekomenduojame keletą knygų.