Prieš 30 metų rugpjūčio 23 d. prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje įvyko pirmasis sovietų valdžios nesankcionuotas mitingas ir pirmoji vieša antisovietinė demonstracija po 1972 metų Kauno įvykių. Mitingas pasmerkė J. Ribentropo ir V. Molotovo pasirašytą nepuolimo paktą ir jo slaptuosius protokolus, kurie panaikino Estijos, Latvijos ir Lietuvos nepriklausomybę, turėjo įtakos Antrojo pasaulinio karo pradžiai. 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint pakto pasirašymo 50-ąsias sukaktuves, Lietuvos Sąjūdis surengė protesto akciją „Baltijos kelias“. Per šią akciją daugiau kaip du milijonai lietuvių, latvių, estų susikibo rankomis ir sudarė gyvą grandinę per tris Baltijos valstybes, atskirdami jas nuo Sovietų Sąjungos. Taip išreiškėme norą būti laisvi. Toms progoms atminti Lietuvos Sąjūdis Nacionalinėje bibliotekoje organizavo konferenciją apie sovietų ir nacių sandėrio pasekmes XXI amžiui.

Paskutinį vasaros penktadienį, perpiet, kviečiame žiūrėti režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmą „Jono Meko antologija“. Be mūsų, susitiksiančių Nacionalinės bibliotekos kino klube, juo gėrėjosi žiūrovai tarptautiniuose kino festivaliuose Norvegijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kino forume „Arsanalas“ Latvijoje.

„Esu iš tų žmonių, kuriems taiklus ir tikslus žodis vertas šimto vaizdų. Vis dar tikiu žodžiais. Kiek įmanoma norėčiau išlaikyti rašymo ir skaitymo kultūrą, nes be to neįmanoma kvalifikuotai perduoti idėjų“, – sako žymus išeivijos istorikas ir filosofas, knygų autorius, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras profesorius Kęstutis Skrupskelis. Jei pasiilgote intelektualaus, ramaus pokalbio, turiningo, mąstyti kviečiančio dialogo laukiame jūsų Nacionalinėje bibliotekoje Adolfo Damušio demokratijos centro organizuojamame renginyje.

Ukrainos nepriklausomybės dienos proga kviečiame į filmo „Kaip mes tapome savanoriais“ peržiūrą ir tiesioginę diskusiją su auditorija Kijeve. Filmą pristato nevyriausybinė organizacija „Naujasis Donbasas“. Susitiksime su viena iš filmo režisierių Larysa Artiugina bei komanda.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) kanceliarija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, kviečia stebėti tiesiogiai TV transliuojamą diskusiją „Išvykstu, kad sugrįžčiau“.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato naujieną – ekskursiją po šiuo metu Parodų salėje eksponuojamą parodą „Grubi linija“ su jos autoriumi Andriumi Zakarausku. Tapytojas šioje kelionėje taps gidu, pasirengusiu atsakyti į lankytojų klausimus.

IFLA konferencijos „Įvairialypių tapatumų iššūkiai. Daugiatautiškumas genealogijoje, lokalinėje istorijoje ir regioninėje atmintyje: bibliotekų ir kitų atminties institucijų iššūkiai bei galimybės“ antroji diena buvo skirta genealogijai ir vietos istorijai. Į sesiją atvykę pranešėjai iš įvairių šalių dalinosi patirtimis bei pasiekimais ir siūlė būdus, kaip paskatinti bibliotekas, kitas atminties institucijas aktyviau prisidėti prie veiklos, įtraukiančios bendruomenes ir skatinančios geriau pažinti tiek savo giminės, tiek savo krašto praeitį.

Rugpjūčio 17 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas priėmė Kinijos nacionalinės bibliotekos delegaciją, vadovaujamą direktoriaus pavaduotojo Sun Yigango. Susitikime aptartos abiejų institucijų bendradarbiavimo iniciatyvos ir sritys, pasikeista simbolinėmis dovanomis.

Sparčiausiai augame dalydamiesi patirtimis su kitais, siekiančiais tų pačių tikslų. Puikus to pavyzdys – rugpjūčio 16–17 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykęs nevyriausybinės organizacijos „Elektroninė informacija bibliotekoms“ (angl. Electronic Information for Libraries, EIFL) iniciatyvos „Jaunieji Afrikos bibliotekų novatoriai“ (angl. The Young African Library Innovators initiative, YALI) viešųjų bibliotekų inovacijų seminaras. Rugpjūčio 14–15 d. Lietuvoje ir Lenkijoje vykstančiais renginiais ir vizitais siekiama Afrikos viešųjų bibliotekų atstovams perduoti kitų besivystančių ir pereinamosios ekonomikos šalių patirtis ir idėjas.

Netrukus minėsime daug skambių pavadinimų, siekdami pagrįsti savo kvietimą atvykti į puikaus kūrėjo Arūno Matelio filmų peržiūrą. Bet jūs tikriausiai jau žinote, kad Nacionalinės bibliotekos kino klubas yra kokybės ženklas savaime, ar ne? Tad tiesiog smalsumo vedami žvilgtelėkime į režisieriaus pasiekimus.

Šiandien prasidėjo dvi dienas vyksianti IFLA lydinčiosios konferencijos atviroji sesija tema „Įvairialypių tapatumų iššūkiai. Daugiatautiškumas genealogijoje, lokalinėje istorijoje ir regioninėje atmintyje: bibliotekų ir kitų atminties institucijų iššūkiai bei galimybės“. Pirmoji konferencijos diena skirta elektroniniam mokymui ir mokymuisi – jo strategijai bei iššūkiams aptarti, taip pat pristatoma šiuolaikinių skaitmeninių medijų praktinė nauda mokymosi procesams.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kino ir televizijos filmų režisierius Gytis Lukšas dovanoja Nacionalinės bibliotekos lankytojams savo filmus. Pavasarį kvietėme į šio kūrėjo kino peržiūras – negalėjusieji dalyvauti tuomet dabar turės puikią progą susiorganizuoti asmenines kino valandėles, skirtas G. Lukšo kūrybai. 

Džiaugiamės, kad kelią į  Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką atranda vis daugiau įdomaus kino gerbėjų ir vertintojų. Mes ir vėl laukiame visų naujame kino seanse. Šįkart publicistas, žurnalistas, Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis pristatys Algio Kuzmicko dokumentinį filmą „Sielų daktaras“. Tai pasakojimas apie unikalią asmenybę, filantropą, visuomenininką, ateitininką, Lietuvos patriotą, medicinos mokslų daktarą Petrą Kisielių.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Visus, ką domina lietuviškumo globaliame pasaulyje situacija, kviečiame dalyvauti karštoje diskusijoje. Kokia yra Lietuva pasaulyje? Kokią mūsų šalį mato tautiečiai svetur? Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? Šiuos ir kitus klausimus kels pokalbio organizatoriai – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojai, pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojai, visuomenininkai.

Dvi dienas IFLA lydinčiosios konferencijos metu Nacionalinėje bibliotekoje bus diskutuojama, kaip išsaugoti tapatumą genealogijoje, regioninėje atmintyje, kaip skatinti ir palaikyti supratimą tarp skirtingų regionų, kaip tai integruoti į švietimo ir kultūros įstaigų darbą, bus įvertintos bibliotekų ir kitų atminties institucijų galimybės dalyvauti šiame reikšmingame procese. Ta proga, kreipėmės į žinomus Lietuvos visuomenės, mokslo atstovus, prašydami pasidalinti mintimis apie istorinių šaknų žinojimo reikšmę.

Vasarą pajūryje mažieji poilsiautojai taškosi įšilusio jūros vandens balose, bėgioja nuo bangų (tyčia leisdami joms grybštelėti blauzdas), dailina spalvinimo knygeles ir išdidžiai nešiojasi riestainių trupinius lūpų kampučiuose, prikandę liežuvį projektuoja smėlio miestus, tampo mamų sijonus eidami pro ledų šaldytuvus, o kai viskas pabosta...

Dr. Kazys Grinius buvo iškilus XIX–XX a. visuomenės ir kultūros veikėjas, politikas. Nuveikęs daugybę prasmingų darbų, labiausiai lietuvių atmintyje K. Grinius įsirėžė kaip trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas. Tačiau kuo svarų indėlį į Lietuvos istoriją įnešęs politikas svarbus šiuolaikinei visuomenei? Kiek jis įdomus ir žinomas platesnei, ne lietuvių auditorijai?

Rugpjūčio 19–25 d. Vroclave (Wroclaw, Lenkija) vyks 83-ioji IFLA konferencija „Bibliotekos. Solidarumas. Visuomenė“. Prieš šį reikšmingą tarptautinį įvykį Nacionalinėje bibliotekoje rengiama IFLA lydinčioji konferencija. Joje viena iš nagrinėjamų temų – istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimo ir skatinimo problemos. Prisidėdama prie prasmingo tarptautinio įvykio laukimo, Nacionalinė biblioteka kreipėsi į žinomus Lietuvos žmones, prašydama pasidalinti mintimis apie genealogijos ir giminės istorijos žinojimo svarbą. Savo nuomonę išdėstė mokslininkai, istorikai, žurnalistai, ekonomistai. Dalinamės jų atsakymais.