Mandala – centruotas, simetriškas kūrinys, priskiriamas daugelio pasaulio tautų palikimui. Jau daug tūkstantmečių šis archetipinis savasties, pasaulio vienovės, sveikatos ir sėkmės simbolis siejamas su dvasinėmis praktikomis. Vis dėlto, norint sukurti asmeninę mandalą, nereikia priklausyti jokiai religijai ar kultūrai, turėti ypatingų žinių ir įgūdžių. Asmeninės mandalos kūrimas – ne tik kūrybinis, bet ir terapinis procesas, padedantis nurimti, atgauti pusiausvyrą, mokantis pasitikėti jausmais ir intuicija.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvos banko sukviesti šalies ir užsienio ekspertai, Vyriausybės ir Seimo nariai, mokslo bendruomenės ir verslo atstovai, Europos Komisijos socialinės srities žinovai diskutavo ir ieškojo būdų, kaip sumažinti pajamų nelygybę. Pirmą kartą Lietuvos bankas surengė ekonomikos konferenciją, skirtą vienai opiausių šalies ekonomikos ydų – pajamų nelygybei.
Kviečiame susipažinti su sėkmingo Lietuvos dalyvavimo tarptautinėje parodoje „EXPO 2017“ Astanoje rezultatais. Renginyje Lietuvos paviljono komanda prisimins gražiausias akimirkas ir už kartu pasiektus rezultatus padėkos visiems prisidėjusiems. Bus rodomas videofilmas, koncertuos instrumentinės muzikas ansamblis „Subtilu-Z“, kurio pasirodymai Lietuvos paviljone sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo.
Šiemet Lietuva švenčia 100-ąsias Algirdo Juliaus Greimo gimimo metines. Minėdama šią sukaktį, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia projektą „Algirdas Julius Greimas: sugrįžimai“ ir spalio mėnesį kviečia visuomenę dalyvauti įvairiuose renginiuose, kurių pirmieji jau atvėrė duris A. J. Greimo paieškų link.
Tai filmas apie Jurgą Ivanauskaitę, pavadintas pagal to paties pavadinimo jos novelių rinkinį. Režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinėje juostoje „Šokis dykumoje“ atskleidžiamas talentingos rašytojos, dailininkės, keliautojos Jurgos Ivanauskaitės gyvenimas, kūryba, dvasiniai ieškojimai, įvairi visuomeninė veikla. Filme, kurio premjera įvyko 2009 m., perteikiama svarbiausių rašytojos gyvenimo laikotarpių patirtis, įamžintos jos idėjos, dvasinio tobulėjimo ir stiprybės siekis.
Europos Sąjungos skaitmeninėje darbotvarkėje teigiama, kad iki 2020 m. gerokai padaugės naujų darbo vietų, kuriose reikės informacinių ir ryšių technologijų įgūdžių. Šia darbotvarke siekiama ne tik to, kad visi gyventojai naudotųsi internetu, bet ir kad orientuotųsi skaitmeniniame pasaulyje. Lietuvos Respublikos skaitmeninėje darbotvarkėje numatyta ugdyti gyventojų gebėjimus naudotis elektroninėmis paslaugomis ir didinti jų informuotumą apie naujas technologijas ir elektronines paslaugas, vykdant edukacinius ir naujų technologijų, elektroninių paslaugų sklaidos projektus viešosiose bibliotekose.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiama reikšmingo šalies istorinio laikotarpio ir jo vaizdo dokumentacijos apžvalga. Garsi Lietuvos politikė, ekonomistė, visuomenės veikėja, tų dienų įvykių liudininkė Margarita Starkevičiūtė prisimins neseną šalies istoriją ir parodys unikalią 1985–1989 metų vaizdo medžiagą. Joje bus supažindinama su tuo laikotarpiu darytais interviu su iškiliais žmonėmis, išgirsime ir anų dienų koncertų fragmentus.
Gegužės pradžioje į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką oriai įžengė auksaspalvė retriverė Rėja. Keturkojis bibliotekoje! Maža to, Rėja atėjo ne tingiai šildyti knygas vartančios šeimininkės kojų. Ji čia kuo rimčiausiai dirbo – padėjo vaikams mokytis skaityti, lavinti kalbą, įveikti skaitymo baimę. Susitikimai pasiteisino: akys spindėjo, uodegos vizgėjo, tad bendradarbiavimą tęsiame, o mažuosius skaitytojus vėl kviečiame dalyvauti naujojo sezono projekte.
Naujosios medijos, suteikiančios prieigą prie turinio bet kada ir bet kur, taip pat interaktyvi vartotojų sąsaja iš esmės keičia kūrybiškumo, meno gamybos ir jo vartojimo sampratą. Medijų pagrindu besiformuojančios naujos socialinės bendruomenės ir bendravimo formos turi įtakos ir muzikos procesams, bręsta būtinybė juos permąstyti.
Ketvirtadienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvos ir užsienio šalių ekspertai bei mokslo pasaulio atstovai diskutuos pajamų nelygybės tema – vienu opiausių klausimų mūsų valstybėje. Pirmoje Lietuvos banko organizuojamoje ekonomikos konferencijoje ne tik bus aptartos pajamų nelygybės keliamos rizikos, bet ir pateikti ekonominės politikos siūlymai, kaip suvaldyti šias problemas.
Filologės, vertėjos, žurnalistės Liudvikos Pociūnienės ir televizijos bei kino režisieriaus Petro Savickio bendradarbiavimas prasidėjo 1999 metais, Lietuvos televizijoje ėmus kurti istorinės publicistikos laidą „Laiko ženklai“. 2006 m. pasirodė pirmasis jų bendras filmas apie Vilniaus dvasinį paveldą „Pažvelk, tai Vilnius“. Autoriai drauge kūrė ir toliau.
Šį spalį, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. Tryliktą kartą vykstančiais knygų rinkimais siekiama skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą.
Šiuolaikinio rašančio žmogaus pagrindinė rašymo priemonė yra ne plunksna, rašiklis, o dažniausiai – kompiuterio klaviatūra ir monitoriaus ekranas. Galima rinktis iš kelių šimtų šriftų ir rašyti, rašyti... Tačiau, nuolat tobulėjant skaitmeninėms technologijoms, vis labiau vertiname tai, kas puoselėta tūkstantmečiais – gražų, ranka rašytą raštą, ženklus, kuriuose pulsuoja kūrėjo šiluma ir skleidžiasi individualybė. Šiandien ranka rašytas sveikinimas ar kvietimas yra aukščiausios pagarbos žmogui išraiška, ir jokia kompiuterinė ar spaudos technika neperteiks žmogaus šilumos bei energijos, palyginti su ranka parašytu tekstu.
Daugelis žmonių mano puikiai žinantys, ko jiems trūksta, kad taptų laimingi. Tačiau kartais laimė ateina pati, reikia tik ją įsileisti. O kartais ji būna visai šalia, tačiau ne ten, kur jos ieškome.
Naujajame Lietuvos valstybinės bibliografijos rodyklės tome skelbiami Lietuvoje išleistų knygų, brošiūrų, dailės albumų, plakatų, portretų, reprodukcijų, atvirukų, natų, žemėlapių ir leidinių Brailio raštu, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos gautų 2016 m. dokumentų privalomojo egzemplioriaus pagrindu, bibliografiniai įrašai. Leidinyje pateikiamos pagalbinės asmenvardžių, antraščių, serijų, leidėjų, ISBN ir ISMN rodyklės.
Viščiukus skaičiuojame rudenį. Pirmiausia šis posakis šautų į galvą, jei reikėtų trumpai apibūdinti pagrindinių šio numerio rašinių koncepciją. Maždaug prieš metus (2016 m. rugsėjo 2 d.) įvykęs iškilmingas rekonstruotos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atidarymas buvo reikšmingas ne tik pačiai Nacionalinei bibliotekai, jos skaitytojams, bet ir – nepabijosime pasakyti – tapo nekasdieniu įvykiu šalies kultūriniame gyvenime ir gerokai praturtino jos šviečiamosios veiklos žemėlapį. Juk per mėnesį bibliotekoje įvyksta apytiksliai šimtas didesnių ar mažesnių kultūros, meno, edukacinių renginių! Taigi nusprendėme apžvelgti, kiek toli ir kur link per 12 mėnesių nužengė vėl duris po ilgus metus dusinusios rekonstrukcijos plačiai atvėrusi biblioteka.
Nacionalinė mokėjimo agentūra, bendradarbiaudama su Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, kviečia prisidėti prie tiesioginės transliacijos organizavimo.
Rugsėjo 29 d. Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas Vyriausybės rūmuose pasirašė bendradarbiavimo sutartį.