„Tai yra vienintelis lietuvis pasaulyje, XIX–XX a. sukūręs reikšmingą mokyklą, kuri ir dabar egzistuoja, tęsiama. Mes iš viso neturime precedentų ar jokių analogiškų atvejų“, – teigia Vilniaus universiteto Algirdo Juliaus Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vedėjas prof. Arūnas Sverdiolas.
Skaitymas ugdo kūrybingumą, sugebėjimą įsijausti į kito asmens emocijas, geriau jį suprasti. Skaitymo raštingumas – tai daugiau nei gebėjimas atpažinti raides ir sklandžiai jas sudėti į sakinį. Tai galimybė panaudoti skaitymo įgūdžius atliekant įvairias užduotis – ir ugdymo kontekste, ir realiame gyvenime. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimai rodo, kad geresnius skaičiavimo ir skaitymo įgūdžius turintys darbuotojai uždirba daugiau, geriau vertina savo sveikatą, yra linkę labiau pasitikėti vieni kitais ar tikėti tuo, kad kiekvienas pilietis gali turėti įtakos politiniams procesams. „Gebėjimas naudotis informacija, prognozuoti, nagrinėti reiškinius ar problemas, suvokti priežastis ir poveikį, naudoti gausų žodyną, gebėjimas skaityti bei rašyti – tai yra tai, ką mums duoda literatūra, kalba“, − aiškina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Jis teigia, kad vienas iš esminių Nacionalinės bibliotekos uždavinių yra užtikrinti prieigą prie informacijos ir žinių, plėtoti visuomenės informacinę ir kultūrinę kompetenciją, skatinti visuomenę nuolat siekti naujų žinių ir užtikrinti jų sklaidą bei taikymą. Siekiant šių tikslų pirmiausia iškyla kiekvieno individo gebėjimai taisyklingai kalbėti, skaityti tekstus, mokytis užsienio kalbų, o tai padeda pažinti pasaulį, ugdo socialines kompetencijas, skatina pilietiškumą, bendruomeniškumą ir daugiakultūriškumą.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į susitikimą su išskirtine Lietuvos kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo asmenybe – kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi. Užtenka paminėti vien tai, kad jau kelios kartos užaugo su jo „kregždutėmis“ ir Kauno kariliono garsų lydimi.
Kas vienija vaikų rašytojus Kotryną Zylę, Beną Bėrantą ir Tomą Dirgėlą? Ar tik meilė vaikams? „–30+“ – po tiek metų yra kiekvienam šių jaunų kūrėjų.
Tęsiame pažintis su muzikuojančiomis šeimomis ir jų ansambliais. Šį kartą Nacionalinėje bibliotekoje svečiuosis vilniečių Čepulių šeimos ansamblis – Asta Čepulienė, Gintaras Lazdinis, Daumantas Čepulis, Skomantas Čepulis, Austėja Čepulienė, Deimantė Lazdinytė ir Ugnė Lazdinytė.
Kviečiame į paskaitą apie Lietuvos vitražą. Vitražas – vienintelė meno forma, jungianti stiklą, metalą ir šviesą.
Kviečiame į premjerą – po dešimties metų tylos poetė Violeta Palčinskaitė grįžta su nauja poezijos knyga vaikams „Eilėraščiai iš namų“. Su jos eilėmis užaugo ne viena skaitytojų karta. Bene žinomiausia vaikų poetė kalba kaip visada ne pamokomu, o širdies balsu. 12 naujų kūrinių sužavės ir mažuosius, ir jų tėvelius.
Lietuvos kino režisierius ir operatorius Vytautas Damaševičius mano, kad geriausias žanras televizijai yra žmogaus portretas. Netrukus televizijos ekranuose pasirodysiančiame jo kūrybos cikle „Vilniečiai“ rodomas miesto gyvenimas, Vilniaus pastatų ir gatvių istorijos fragmentai atsiskleidžia per miesto dvasią kuriančių ir jo kaitą stebinčių bei fiksuojančių žmonių portretus.
Valstybingumo erdvės tikslas – skatinti visuomenės poreikį pažinti šalies valstybingumo istorinę raidą ir šiuolaikinės modernios valstybės kūrimo procesus, prisidėti prie demokratinių vertybių įtvirtinimo ir pilietinės visuomenės kūrimo.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pradeda vykdyti du naujus projektus, kuriais bus plečiama prieiga prie lietuvių autorių literatūros, pasiekiamos portalo www.epaveldas.lt vartotojams, ir skatins užtikrinti intelektinės nuosavybės teises.
Galimybę fotografuoti šiandien turi kiekvienas, bet ne kiekvienas eidamas miestu puikiai pažįsta ne tik pastatus, bet ir jų šešėlius. Fotografas ir fotografijos istorijos tyrinėtojas Stanislovas Žvirgždas pasakoja, kad, susiruošęs įamžinti kurį nors Vilniaus objektą, vos žvilgtelėjęs į dangų mato, kurią valandą toje gatvėje šešėliai kris taip, kad pasirinktas kadras būtų geriausias. O štai gamtoje debesų ir rūko kuriamų šešėlių nesuplanuosi, tokius tenka fiksuoti akimirksniu.
Kviečiame užsukti į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką stebėti „Eurodebatų“ – nacionalinio mokinių individualių debatų turnyro. Debatuose dalyvaus vyresniųjų klasių moksleiviai, panorę pasigalynėti savo idėjomis su savo miesto ir visos Lietuvos bendraamžiais tema „Kaip nepasiklysti melagingų naujienų pasaulyje“. Dalyvių idėjas ir gebėjimą diskutuoti vertins miestų merai ar kiti savivaldos atstovai, jaunimo organizacijų lyderiai, mokytojai.
Ir vėl kreipiamės į džiazo mėgėjus, pristatydami gerą žinią. Nacionalinė biblioteka tęsia tradicines trečiadienines džiazo popietes ir šįkart siūlo pažintį su visa grupe džiazo atlikėjų – dainininkų, kompozitorių, instrumentalistų. Paskaitos rengėjas, muzikas Juozas Rimša pasakos apie džiazo dainavimo stilių, kuriam būdinga plati tembrų skalė, unikalus vokalo koloritas, specifinė artikuliacija, muzikos instrumentų mėgdžiojimas balsu, melodijų nuspalvinimas gerkliniais tonais, falcetais, triukšmais ir kt.
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido unikalų prof. Alfonso Eidinto ir prof. Raimundo Lopatos sudarytą dokumentų rinkinį „Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 m. dokumentuose“. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje leidinį pristatys jo sudarytojai ir įvado autoriai prof. Alfonsas Eidintas ir prof. Raimundas Lopata, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius, diskusiją moderuos Vytauto Didžiojo Universiteto Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžejus Pukšto. Kviečiame mokslo visuomenę, studentus, tyrinėtojus, istorikus, politologus ir visus, kurie domisi Lietuvos istorija.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Charibdė“ kviečia patyrusius skaitymo gurmanus ir pradedančius mėgėjus į geros knygos sutiktuves. Leidykla „Charibdė“ pristato ką tik naujai išleistą vieno garsiausių baroko estetikos teoretiko Baltasaro Graciano kūrinį „Išminties menas, arba parankinis orakulas“. Knygoje rasime 300 maksimų (aforizmų), kurie pamokys ir patars, kaip elgtis, gyventi, kaip sulaukti sėkmės ir paveikti savo lemtį.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė lapkričio 13 d. svečiavosi Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, šiais metais mininčioje 95 metų jubiliejų ir šia proga rengiančioje tradicines Bičiulių dienas. Gausiai susirinkusiems bibliotekos svečiams prof. dr. R. Gudauskas pristatė prieš metus po rekonstrukcijos duris atvėrusios Nacionalinės bibliotekos veiklas, naujus iššūkius, susijusius su nuolat kintančiais visuomenės poreikiais, akcentavo pastarojo laikotarpio bibliotekos veiklos prioritetus.
Muzikos kūrėjai, melomanai, muzikologai ar tiesiog tie, kurie įkvėpimo savo kasdienai ieškote muzikos garsuose ir domitės, kas gi slypi juose ir už jų, – turite puikią progą pavartyti vieną išsamiausių muzikos enciklopedijų pasaulyje. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai suteikta laikina prieiga prie duomenų bazės „MGG Online“ (vok. Die Musik in Geschichte und Gegenwart).
Lapkričio 11 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko Bazilijonų ordino 400 metų jubiliejaus renginys – iškilmingai atidaryta senų ir retų Vilniaus bazilijonų spaustuvėje išleistų knygų paroda ir surengta apskritojo stalo diskusija.
Kaip išversti visagalį biurokratų armijos „Procesą“ į muzikos ir šokio kalbą? Į ką būtų panašus šokantis Franzas Kafka? Ar pasitvirtins jo romane minima patarlė: „Ką šitoks procesas užgriuvo, tas jau pražuvo“? Visus, besidominčius teatru, susitikti kviečia premjerai rengiamo naujo lietuviško baleto „Procesas“ kūrybinė grupė.