Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pasiekė oficialus Izraelio nacionalinės bibliotekos vadovo Oreno Weinbergo laiškas, kuriame reiškiama padėka už bendradarbiavimą priimant Izraelio šalies bibliotekų atstovus jų viešnagės Lietuvoje 2019 m. sausio 22–24 d. metu. Laiške pabrėžiama, kad delegacijos nariams nepaprastą įspūdį padarė dabartinis Nacionalinės bibliotekos veiklos modelis, pelnytai tapęs pavyzdžiu daugeliui užsienio šalių  atminties, mokslo ir meno institucijų. Izraelio nacionalinės bibliotekos vadovas išsakė pageidavimą jo vadovaujamai delegacijai su vizitu apsilankyti Lietuvoje ir susipažinti su mūsų bibliotekos, kaip vieno iš pagrindinių šalies modernaus, aukštosiomis technologijomis ir atvirumo visuomenei idėja paremto intelektinio centro, veikla. Pasak O. Weinbergo, ši  patirtis bus labai naudinga Izraelio nacionalinei bibliotekai, kuri šiuo metu vykdo generalinės rekonstrukcijos darbus ir kuria savo veiklos koncepciją.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks dviejų valandų LRT radijo tiesioginė transliacija aktualiais Vilniaus miesto mero rinkimų klausimais. Girdėsite Remigijaus Šimašiaus ir Artūro Zuoko debatus. Taip pat vyks diskusija apie elektronines knygas. Laidos vedėjai – Giedrė Čiužaitė ir Deividas Jursevičius. Redaktorė – Aušra Juraitė.

Kodėl Nida atliko svarbų vaidmenį Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES)? Kaip Europai sekasi spręsti pabėgėlių krizę? Ar ES lyderiai išlaikys vienybę Rusijos atžvilgiu? Kaip klostysis JAV ir Europos santykiai Donaldo Trumpo eroje? Ar išliks euro valiuta? Atsakymų į šiuos ir daugybę kitų klausimų bus ieškoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje naujausios Lino Kojalos knygos „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie mūsų ateitį“ pristatymo metu.

Kovo 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi svečiai iš Ukrainos. Jie susitiko su generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku, apžiūrėjo Valstybingumo erdvėje eksponuojamą fotomenininko Leonardo Skripsto fotografijos darbų parodą „Maidanas, 2014-ųjų vasaris“.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Kontroversiškai vertinamos ES autorių teisių reformą numatančios direktyvos projektas keliauja į Europos Parlamentą galutiniam balsavimui. Šių metų vasario 13 d. baigta trilogo (derybų tarp Europos Parlamento, Europos Tarybos (valstybių narių atstovų) ir Europos Komisijos) procedūra, kurios metu suderintas direktyvos projekto tekstas, o vasario 20 d. valstybės narės Europos Taryboje balsavo už projektą. Taigi, liko paskutinis etapas – priėmimas Europos Parlamente. Direktyva turės įtakos visiems rinkos dalyviams: teisių turėtojams, naudotojams ir vartotojams.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos archeologijos draugija kviečia į leidinio „Atgimę piliakalniai“ pristatymą. Jurgitos Viršilienės ir Gintauto Zabielos parengta knyga reprezentuoja išskirtinį Lietuvos paveldą – piliakalnius.

Nepraleiskite progos savo akimis pamatyti originalų reginį. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA)  Šokio ir judesio katedros studentai kviečia į judesio intervenciją Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Performanso kūrėjai savo pasirodymą pavadino „Kūno biblioteka“. Pasak autorių, tai – grupuotės veiksmas: lokalus ir dinamiškai ramus, lėtas, dėmesį sutelkiantis į „body work“ – tiriamąjį ir patyriminį darbą su kūnu. Jo tikslas ne išsiblaškyti, bet įsilieti į aplinką, išbandyti ir atskleisti judėjimo galimybes, elgseną, taisykles bei ribas viešoje erdvėje. Mažos kūnų / atlikėjų grupuotės atsitiktinai, instaliuotos pereinamose erdvėse, aplink save sukuria kinestetinę aurą, nebūdingą pasirinktai erdvei. 

Ką nors žinai apie Lietuvą? Žymius kultūros žmones? Lietuvių kalbą, tarmes, simbolius ir pasakas? Gali atpažinti Lietuvos miestų herbus? Šį bei tą žinai apie piliakalnius ir Lietuvos geografiją ar istoriją? Lietuvių papročiai nėra negirdėtas neregėtas dalykas? Gal net moki šokti, dainuoti arba groti? Būtų įdomu pasitikrinti savo žinias?

Kūrybinės ekodirbtuvės „Kita forma“ ir vėl kviečia šeštadienio rytus praleisti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kartu su šeima kuriant mielas smulkmenėles iš antrinių žaliavų!

2013 metais buvo įkurtas labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“. Jo steigėjas – muzikantas, dainininkas, aktorius Andrius Mamontovas ir mecenatas Seimo narys Ramūnas Karbauskis. Fondo paskirtis – skatinti lietuvių vaikų literatūros raidą ir vaikų skaitymą. Be kai kurių skaitymo skatinimo iniciatyvų, fondas kasmet skelbia nacionalinį vaikų literatūros konkursą, kuriam tekstus ir iliustracijas galima teikti birželio-spalio mėnesiais. Konkursas rengiamas kartu su Lietuvos rašytojų sąjunga ir IBBY Lietuvos skyriumi, darbus vertina šių institucijų deleguoti 9 komisijos nariai. Kiekvienų metų konkurso prizinis fondas – 8 tūkst. eurų.

Lietuvos bibliotekininkų draugija (LBD) dalinasi puikiomis žiniomis iš Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) būstinės. Draugijos deleguoti atstovai ir toliau tęs darbą IFLA nuolatiniuose komitetuose. Antrajai kadencijai perrinkti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, kuris dirbs Vadybos ir rinkodaros nuolatiniame komitete, ir LBD pirmininkė, Nacionalinės bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktorė Jolita Steponaitienė – Komplektavimo ir kolekcijų valdymo nuolatiniame komitete. Šių komitetų kadencija truks iki 2023 metų.

#GyvasŽodis. Visus metus rubrikos svečiai dalinsis mintimis ir prisiminimais apie Nacionalinę biblioteką, šiemet mininčią šimtmetį. Šiame numeryje Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ambasadorius Mečys Laurinkus pasakoja, kad visas jo gyvenimas susijęs su knygomis ir bibliotekomis, o Nacionalinėje bibliotekoje vienu metu praleisdavo tiek laiko, kad ji jam buvo tapusi lyg darbo vieta.

Kviečiame į vos prieš mėnesį pasirodžiusios knygos „Vilniaus kuluarai“ pristatymą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Knygos autorė Violeta Juškutė įgyvendino sumanymą fotografijomis (jų pateikta per 300) ir jas lydinčiais tekstais papasakoti apie XX a. 6–8 dešimtmečių Vilniaus gyvenimą.

Trys valstybės, daugiau nei dvidešimt archyvų, tūkstančiai anksčiau netyrinėtų ir neskelbtų dokumentų, septyneri metai paieškų ir atradimų – pirmą kartą „Lituanicos“ istorija nagrinėta taip plačiai. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatomas šių darbų rezultatas – Gražinos Kristinos Sviderskytės knyga „Lituanica. Nematoma pusė“ (Aukso žuvys, 2019).

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia susipažinti su teatro ir televizijos dailininkės scenografės G. M. Masytės-Baskienės kūryba. Parodoje menininkė pristatys 1995–1997 m. sukurtas muzikinės TV laidos „Pageidavimų koncertas“ scenografijas, taip pat naujausius akvarelės darbus.

Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir kituose medijų kanaluose patyčių tema girdima gana dažnai. Tai yra viena opiausių visuomenės problemų, paliekanti nepataisomą žalą augančiam žmogui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kartu su programos „Kurk Lietuvai“ dalyvėmis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apskritojo stalo diskusijoje gvildeno patyčių registravimo ir pagalbos teikimo problemas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmą kartą dokumentiniais filmais ir diskusijomis istorijos tema bus sujungtos dvi nacionalinės šventės. Istorinis laikotarpis nuo Lietuvos valstybės atkūrimo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos ragina prisiminti atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį. Šia proga Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras pirmą kartą pristato diskusijų istorijos tema ir dokumentinių filmų ciklą „Iš naujausios Lietuvos istorijos“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia aktyviai dalyvauti diskusijoje apie patyčias. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kartu su programos „Kurk Lietuvai“ dalyvėmis organizuoja viešąją konsultaciją dėl patyčių registravimo ir pagalbos teikimo ir kviečia dalyvauti apskritojo stalo diskusijoje „(Ne)praneštos patyčios – kaip paskatinti vaikus atsiverti ir gauti pagalbą?“