Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Dvi vienodai kraupios XX a. katastrofos – Holokaustas ir 75-eri sovietinio režimo metai – ne tik sunaikino Europos žydų bendruomenę, bet ir ištrynė jų kultūros pėdsakus, suardė tautos išlikimo naratyvą.

Buvo veiksmo. Buvo džiugesio, muzikos, apkabinimų, šypsenų, šėlionių, dar sykį muzikos, gėlių ir net tortas. Rugsėjo 18–19 dienomis Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka buvo tapusi simboline legendinės Lietuvos roko grupės BIX gimtadienio, apibrėžiančio solidų skaičių, ambasada. Per tris dešimtmečius grupė sukaupė neįkainojamos archyvinės medžiagos, ja per Nacionalinėje bibliotekoje vykusius renginius pasidžiaugė ir pati, ir, žinoma, pasidalijo su savo gerbėjais. 

Jau ne pirmą sykį Nacionalinė biblioteka kviečia lankytojus į fraktalų piešimo dirbtuves. Ankstesni susitikimai puikiai pasiteisino, tad norime suteikti galimybę dirbtuvėse dalyvauti taip piešti dar nebandžiusiems arba dar sykį ateiti šią veiklą jau spėjusiems pamėgti.

Ką gali papasakoti žemė, tapusi meno objektu? Už stiklo švelniai spindi istorijos, išryškintos miklių keramiko rankų, nugludintos jo reiklių akių.  Ką kalba žemė, tiek sava, tiek svečia, įgijusi visą spalvų ir formų paletę, galėsite išgirsti  jau netrukus. Kviečiame į keramikos kūrinių parodos atidarymą Nacionalinėje bibliotekoje – čia eksponuojami darbai yra tik nedidelė dalis to, ką Panevėžyje per tarptautinius keramikos simpoziumus sukūrė 163 menininkai iš 35 pasaulio šalių.

Laisvę knygoms! Mes nenuobodžiaujame, ir jums neleidžiame to daryti. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Laisvalaikio skaitykla persikraustė į atviras erdves. Nuo šiol laisvalaikio skaitinių, kuriuos galite ne tik skaityti kiekviename į akį kritusiame jaukiame bibliotekos kampe, bet ir neštis namo, ieškokite II a. erdvėje priešais kavinę ir III a. atrijuje esančiose lentynose.

Rugsėjo 18–19 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Baltijos jūros kraštų bibliotekų „Bibliotheca Baltica“ valdybos ir Švedijos instituto jungtinis posėdis, kuriame dalyvavo atstovai iš 8 šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos, Norvegijos, Suomijos.

Atėjus rudeniui, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento durys varstomos vis dažniau. Čia knygų pasaulį randa ne tik pavieniai jaunieji skaitytojai, bet ir moksleivių ar darželinukų grupės. Šis kvietimas skirtas būtent joms: susipažinkite su šio departamento 2017–2018 mokslo metais teikiamomis paslaugomis ir aktyviai jomis naudokitės.

Kviečiame į tradiciniais tapusius, praėjusį Nacionalinės bibliotekos žiemos sezoną muzikos gerbėjų puikiai įvertintus susitikimus, skirtus roko muzikai, jos įvairovei ir istorijai pažinti.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Turime jums tris svarbias geras žinias. Nes gerų žinių nebūna per daug.

Sveiki visi, mėgstantys džiazą, – į jus kreipiamės ne šiaip sau: Nacionalinė biblioteka tęsia paskaitų ciklą apie džiazo legendas, kurių 100-osios gimimo metinės rikiuojasi šių metų dienose. Praeitą sezoną kalbėjomės apie pianisto ir kompozitoriaus Thelonious Monko, trimitininko Dizzy Gillespie, kompozitoriaus ir saksofonininko Jano Garbareko ir dainininkės Ellos Janes Fitzgerald muzikinį palikimą. Kviečiame sugrįžti į rudens ritmą ir susipažinti su dar vienu džiazo atlikėju, spalvinga ir savita asmenybe – Taddu Dameranu (1917–1965 m.).

Žydų Naujųjų metų (Roš ha-Šana) išvakarėse Nacionalinėje bibliotekoje svečiuosis knygos „Sava Jeruzalė“ autorė, buvusi Lietuvos, o dabar – Izraelio nacionalinės bibliotekos bendradarbė, vertėja Olga Lempertaitė.

Kai 1995 m. Vilniuje, skvere prie Visų šventųjų bažnyčios, buvo atidengtas bronzinis paminklas „Seserys“, skirtas Lazdynų Pelėdos atminimui, literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė rašė, kad sukurtas paminklas „ne tik įžymioms rašytojoms, bet ir moterims kūrėjoms. Ne tik rašytojoms, bet ir seserims, nes seserystė arba brolystė yra vienas pačių gražiausių žmonių dvasinių ryšių. Tai paminklas, kuriame jaučiamas amžinas Žemaitijos kelias į Vilnių. Su klumpėmis, kraičio skryniomis, su namais.“

Kviečiame į išskirtinius Nacionalinės bibliotekos kino pietus, perkelsiančius žiūrovą iš lietingų Vilniaus gatvių į Indonezijos džiungles.

Pristatome jaunąjį Lietuvos dizainerį Simoną Palovį ir jo projektą „WEE!“

Kviečiame į kūrybines edukacines dirbtuves. Susirinkusius supažindinsime su ekslibrisų istorija, pateiksime vaizdinės medžiagos ir literatūros, suteiksime galimybę patiems susikurti savo knygos ženklą, išraižyti ir jį nuo lino raižinio atsispausti.

Turime jums staigmeną. Akmenukų iš Baltijos pajūrio! Tiesa, jie kol kas beveidžiai ir laukia jūsų teptukų prisilietimų. Kviečiame į estetinio malonumo ir praktinės naudos suteikiančias kūrybines dirbtuves Nacionalinėje bibliotekoje.

Pažinimas – it namas su daug langų. Kuo daugiau jų atveri, tuo daugiau vidun patenka šviesos. Nacionalinės bibliotekos saugomais ištekliais galima sėkmingai pralupti daug sunkių langinių – net ir į tolimas kultūras. Rugpjūtį atsisveikinę su didžiulio žiūrovų susidomėjimo sulaukusiu Izraelio kino ciklu, norime sukauptu geru dalytis toliau. Kviečiame atvykti į dokumentinių filmų apie Korėjos menus ir žymiąją kinų operą peržiūras. Šviesa kris iš Rytų…

Nacionalinė biblioteka siūlo pasinerti į animacijos magiją. „Kiekvienas animatorius yra magas, o animacija – mistika, t. y. neegzistuojančio pasaulio, svajonių ir vizijų fiksavimas, – sako garsi Lietuvos animatorė Jūratė Leikaitė. – Pradėdama kurti filmą jaučiuosi neįprastai, nes nežinau, kas laukia – buriu, kuriu...“ Kviečiame atvykti į vieną iš dviejų J. Leikaitės kūrybos vakarų ir susipažinti su jos veiklą lydinčiais burtažodžiais.