Gruodžio viduryje baigiasi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos drauge su penkiomis kitomis Lietuvos apskričių bibliotekomis (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) vykdomas projektas „Bibliotekų specialistų mokymai“, tad apžvelgiame jo eigą ir rezultatus.

Pasirodė nauja bibliografijos informacinė rodyklė „Bibliotekininkystės naujienos“ 2017 m. Nr. 7 (skaityti PDF ›).

Kas gali būti bendra tarp maištingos dvasios Reformacijos epochos, gyvenimo spalvas pamatyti padedančios poezijos terapijos ir paryžietiškojo jaunimo „Šviesos“ sambūrio, kuriam rūpėjo Lietuvos laisvės byla? Ogi tai, kad apie šiuos žmonijos civilizacijai (Reformacija), šalies kultūriniam tapatumui („Šviesos“ veikla) ir asmenybės darnai (biblioterapija ir poezijos terapija) svarbius dalykus rašoma žurnalo lapkričio numeryje.

„Ten visa bus kaip ir šioj žemėj. Tas pats sodas,
Gilus gilus, tamsus ir tankus. Ir vidurdienį
Ten džiaugsis susirinkę žmonės,
Kurie dar niekad nesimatė <...>“

Lapkričio pradžioje Lietuva minėjo 400-ąsias Bazilijonų ordino įkūrimo metines.

Pasakojimo menas – amžių amžius menanti tradicija, iki šiol aktyviai gyvuojanti kai kuriose šalyse, tačiau Lietuvoje jau primiršta. Vis dėlto atsiranda lietuvių, norinčių atgaivinti šį meną ir paskatinti kitus tęsti tradiciją. Viena tokių – Milda Varnauskaitė.

2017 m. lapkričio 21–23 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas dalyvavo Versalyje, Prancūzijoje, vykusiame tarptautiniame forume „European Big Data Value Forum“, kurį inicijavo Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Užupio meno inkubatorius (UMI) – dar jaunas, bet jau daugybę menininkų istorijų išgyvenęs interaktyvių veiklų, meno ir kūrybinių industrijų traukos centras. Judėjimo kryptimi pasirinkęs viešo, akiplėšiško, užupietiško meno plėtrą, UMI yra tikras Užupio vaikas – ryškus ir atviras, turintis daug drąsos ir nuoširdžių ambicijų augti.

Režisierius Gytis Lukšas ir jo filmai, kurių nespėta parodyti ir aptarti per šiųmetes pavasarines peržiūras, grįžta į Nacionalinės bibliotekos kino ekraną. Žinomas kino kūrėjas, už  kūrybišką nacionalinės literatūros adaptaciją kino kalba įvertintas Nacionaline premija, žiūrovams pristatys tris nepriklausomybės laikų filmus ir du sovietmečiu statytus kino kūrinius.

Lietuvos architektų sąjunga ir žiniasklaidos grupė „Lietuvos rytas“ trečius metus rengia konkursą „Mano erdvė 2017“. Šiais metais lietuvių kūrėjų profesionalumą vertino trys žinomi architektai iš Estijos, Latvijos ir Lenkijos. Buvo vertinami 135 interjerai. Viešosios paskirties projektų laimėtoja paskelbta Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Jos interjero autorė – „2XJ architects“ biuro komanda: Jokūbas Jurgelis, Laimis Valančiūnas ir Jurga Marcinauskaitė.

Šiemet minimos lietuvių ir prancūzų poeto, filosofo, diplomato Oskaro Milašiaus 140-osios gimimo metinės. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į susitikimą su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Vokiečių ir prancūzų filologijos katedros profesore Viktorija Skrupskelyte padiskutuoti tema „Lietuva Oskaro Milašiaus publicistikoje ir diplomatinėje korespondencijoje“. Renginio vedėjas – Vidmantas Valiušaitis, Adolfo Damušio demokratijos centro vadovas. Neseniai Paryžiuje vykusioje konferencijoje prof. V. Skrupskelytė skaitė pranešimą apie eruditą ir intelektualą O. Milašių ir jo kūrybą. Nacionalinės bibliotekos lankytojus, besidominčius Lietuvos valstybės istorija, diplomatija, iškiliomis asmenybėmis, kviečiame išgirsti šios temos ekspertės požiūrį ir vertinimus.

Kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos stendą Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje 7-ojoje mokyklų įrangos, mokymo priemonių ir technologijų parodoje „Mokykla 2017“.

Kviečiame į tradiciniais tapusius, Nacionalinės bibliotekos muzikos gerbėjų puikiai įvertintus susitikimus, skirtus roko muzikai, jos įvairovei ir istorijai pažinti. Lapkričio mėnesį šio pokalbių ciklo vedėjas Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkas Vytautas Vilimas siūlo du susitikimus. Viename kalbėsime apie džiazo ir roko muzikos samplaikos stilių džiazroką, arba fusion, kitame aptarsime knygų interpretacijas roko muzikoje. Išsamiau pristatome šiuos renginius.

Lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įžiebė pirmąją Lietuvoje Kalėdų eglę ir paskelbė skaitytojus ir knygos bičiulius telkiančios akcijos „Knygų Kalėdos“ pradžią.

Kaip baseine aplenkti Rūtą Meilutytę? Kaip padėti Liudui Mažyliui greičiau rasti Nepriklausomybės akto originalą ir kaip atkartoti Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą? Visa tai daugiau nei 5000 vaikų visoje Lietuvoje pamėgins padaryti jau trečią kartą susirinkę į pasaulinės iniciatyvos renginį – „Šimtmečio programavimo valandą“ (angl. Hour of Code).

Lapkričio 20–24 d. Lietuvoje vyksta „Nacionalinė karjeros savaitė 2017“. Įvairiose Vilniaus vietose organizuojami informaciniai renginiai, susitikimai, kuriuose dalyvauja skirtingų sričių profesionalai. Jie pasakoja, kaip tapo tuo, kas yra, ir nuo ko pradėti, jei nori sekti jų pėdomis. Šiųmetis renginys orientuotas į STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics) sektorių. Pirmoji konferencijos diena, pavadinta „Būsiu_mokslininkas / mokslininkė“, vyko Vilniaus universitete, o šįryt gausiai į Nacionalinę biblioteką susirinkę 8–12 klasių moksleiviai domėjosi kūrėjų profesija.

Lapkričio 22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko Azerbaidžano Respublikos ambasados Lietuvoje organizuotas režisieriaus Asifo Kapadia filmo „Ali ir Nino“ pristatymas ir peržiūra. Į renginį atvyko Azerbaidžano Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Hasanas Mammadzada ir kiti garbūs svečiai.

Matyti kito kūrybą – įkvėpti savąją.
Ją patirti – sužadinti pojūčius ir uždegti mintis.
Pažinti – išsinešti daugiau, nei atsinešei.

Prieš 25-erius metus, 1992 m. lapkričio 25 d., įvyko pirmasis naujai išrinkto VI Seimo posėdis. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje viešėjęs VI Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas paaiškino, kodėl jis V Seimą vadina Aukščiausiąja Taryba, o ne Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu. Žvelgdamas į to meto karikatūras ir šaržus, kurių dažnas herojus – pats Č. Juršėnas, buvęs Seimo pirmininkas prisiminė atkurtos Lietuvos Seimo istoriją.