Strateginis prognozavimas. Dvi saugumo pusės. S05E07

Vestfalijos taikos procesas (XVII a. vidurys), davęs pradžią iki šiolei vienaip ar kitaip funkcionuojančiai tarptautinei tvarkai, griežtai atskyrė (pagal funkcijas, teisinį reguliavimą ir subjektus) vidaus ir išorės saugumą. Vidaus saugumui, kurio tikslas – viešoji tvarka, nusikalstamumo prevencija, pagrindiniai subjektai – policija, teismai, o grėsmės šaltinis – savi piliečiai (nusikaltėliai, sukilėliai), buvo priešpastatomas išorės saugumas, nuo kitų valstybinių darinių ginantis šalies suverenitetą, teritorinį vientisumą ir veikiantis per diplomatiją, kariuomenę ir specialiąsias tarnybas.

XX a. pabaigoje - XXI a. pradžioje daugiau kaip tris šimtus metų gyvavusi (Vakarų įtakos šalyse) tarptautinė tvarka ėmė keistis iš esmės. Šiuolaikiniame globalizuotame pasaulyje griežtas vidaus ir išorės atskyrimas tampa vis labiau kvestionuojamas. Skaitmeninė erdvė, virusai (biologiniai ir kompiuteriniai), finansinės operacijos, taip pat ir kontrabandiniai bei migrantų srautai nepaiso fizinių sienų, todėl nebeįmanoma griežtai atskirti išorinio ir vidinio saugumo.

Apie šias problemas Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, tinklalaidės „Strateginis prognozavimas“ autoriai ir kūrėjai, kalbasi su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoju, buvusiu FNTT direktoriumi Vitalijumi Gailiumi.

Turiningo klausymosi!