Profesinis klausimas. Vilniaus topografija vaikų literatūroje. S03E18

Ar žinojote, kad vaikiškų knygų puslapiuose užfiksuotos Vilniaus vietos stebėtinai tiksliai sutampa su senaisiais miesto mitais ir legendomis? Šiame „Profesinio klausimo“ epizode leidžiamės į unikalų pasivaikščiojimą su vaikų literatūros tyrėja Asta Plechavičiūte po jos tyrimo metu sudarytą Vilniaus topografinį žemėlapį. Taip pat  atskleidžiame gana naujo Lietuvoje žanro – grafinių romanų – privalumus ir išryškiname sisteminę problemą – kai universitetuose nebedėstoma vaikų literatūra, kyla grėsmė netekti gebančių ją įvertinti ir patarti ekspertų, ypač mokyklose.

• Kokie Vilniaus maršrutai dominuoja vaikų literatūroje?
• Kokiam senamiesčio objektui knygose vaikams skiriama daugiausia dėmesio?
• Kodėl vaikams taip pat labai reikalingi informaciniai leidiniai apie miestus, skirtingi, negu suaugusiesiems?
• Koks žinomiausias Vilniaus maršrutas grožinėje lietuvių literatūroje?
• Kas yra tranzitinis Vilniaus vaizdavimas?
• Kokias knygas apie Vilnių rekomenduotų tyrėja?
• Kodėl grafiniai romanai Lietuvoje yra pakankamai naujas žanras?
• Ar grafinių romanų Lietuvoje daugėja?
• Kokia komiksų ir grafinių romanų skirtis?
• Kuo grafiniai romanai galėtų būti naudingi mokytojams ir skaitymo sutrikimų turintiems vaikams?
• Kaip grafiniai romanai reprezentuoja Lietuvos vaikų literatūrą užsienyje?
• Kodėl mažėja vaikų literatūros tyrėjų ir kokias sistemines grėsmes suponuoja šis mažėjimas?
• Koks turi būti vaikų literatūros tyrėjas?

Pašnekovė: Asta Plechavičiūtė, vaikų literatūros tyrėja.

Malonaus ir naudingo klausymosi!