Mediateka

Naujausiame Kalbos klubo pokalbyje diskutuojama apie kalbos vaidmenį politinių procesų kontekste. Šių metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kampanija, šūkiai analizuojami pragmatikos – ilokucinio kalbinio akto – požiūriu. Rašytoją, publicistą, politinio lauko stebėtoją ir komentuotoją, klasikinės filologijos mokovą Andrių Jakučiūną kalbina Lietuvos nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja, lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė.

Su lotynistu Sigitu Lūžiu, išvertusiu Kazimiero Simonavičiaus (Semenavičiaus, Semenovičiaus) veikalą „Didysis artilerijos menas“, kuriame pateiktas daugiapakopės raketos principas atvėręs kelius į kosmosą, Kalbos klubo sumanytoja Jolanta Zabarskaitė kalbėjosi apie meną. Retorikos meną. Senovės graikai ir romėnai retorikai skyrė išskirtinį vaidmenį. Vėliau įvairiais laikotarpiais šis menas išgyveno pakilimus, kuriuos keitė nuosmukiai. O kaip yra dabar? Ar išliko klasikinė retorikos samprata, o gal atsirado postmoderni retorika? Ir apskritai, ar XXI amžiuje bereikia retorinių gebėjimų? Galbūt klasikinę retoriką gali sėkmingai pakeisti viešųjų ryšių kalbinės strategijos? Juk kartais net filologinėje aplinkoje retorika painiojama su stilistika arba vadinamuoju viešuoju kalbėjimu.

Tarptautinės romų kalbos dienos išvakarėse vyko nuotolinė diskusija apie romų kalbą Lietuvoje ir Europoje. Diskusijoje dalyvavo antropologė Aušra Simoniukštytė, menininkas ir romų aktyvistas Gopalas Michailovskis, sanskritologas Vytis Vidūnas. Pokalbį moderavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus tyrėja, lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė.

Naujausiame „Kalbos klubo“ susitikime diskutuojama apie kalbos ir vaizdo santykį. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorę Nataliją Arlauskaitę kalbina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja, lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė.

Spalio 21 d. vykusiame susitikime kalbėjome ir apie kanceliarinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kalbą, ir apie baltarusių ir rusų kalbų mišinį „trasianką“, nepamiršdami baltarusių tarmių Lietuvoje, jų vietos ir vertės Lietuvos kultūroje. Dabar, kai Baltarusijoje vyksta protestai siekiant demokratijos, labai prasminga įvertinti, kokį vaidmenį kalba atlieka valstybės laisvėjimo procesuose.

Apie tai, kad kalba turi būti vaizdinga, mus mokė mokykloje. Tai reiškia, kad kalba turi būti tokia, kad skaitytojui ar klausytojui jo sąmonėje sukurtų vaizdą. Kiek toks vaizdas gali būti iš anksto nuspėjamas? XXI amžiuje tekstai skleidžiasi multimedijinėje terpėje ir tekstą lydi ir/arba keičia statiškas arba judantis vaizdas ir/arba garsas. Gal vaizdingumo imperatyvas kalbai išnyko arba pakito? Ar tikrai XXI amžiaus vaizdinga kalba tebėra tokia, kokia buvo XIX amžiuje? Kas apskritai yra vaizdinga kalba ir kokiomis priemonėmis ji kuriama? Šiuos ir kitus klausimus prof. Jolanta Zabarskaitė užduoda rašytojui Valdui Papieviui. Kviečiame klausytis pokalbio!

Kaip žadėta Kalbos klubo klausytojams, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiama COVID-19 naratyvo analizė. Šį kartą naratyvas aptariamas ir iš psichologinės pusės.

„Kalbos klube plius“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus tyrėja, lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė su Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vadove dr. Larisa Lempertiene kalbasi apie mūsų kultūrai ir istorijai svarbią jidiš kalbą.

Po pertraukos Kalbos klubas kviečia į susitikimą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Svarstysime, ar susiformavęs COVID-19 naratyvas atliepė visuomenės lūkesčius ir ką reiškia kalbos atsakomybė.

Kalboje yra visas sluoksnis leksikos, kuri komunikuojant daro poveikį ne tik semantiniu lygiu, bet ir per savo garsinę struktūrą, ritmą, rimą ir pan. Tai vadinamieji vaizdingi žodžiai. Kiek jų vartojame modernioje kalboje? Ar vaizdingos kalbos samprata kito? Gal vartojami šiuolaikinėje literatūroje jie rodo prastą kalbinį skonį?

Tęsiame Kalbos klubo+ susitikimus. Su žurnalistu, režisieriumi ir keliautoju Rimu Bružu kalbėsimės apie įdomius dalykus. Kokį ryšį turi sanskritas ir Lietuvos baikeriai? Ką Kybartuose veikė vienas žymiausių zoroastrizmo šventikų, teologų, kalbininkų, istorikų Jivanji Jamshedji Modi? Kodėl jis Indijoje XX amžiaus pirmoje pusėje dėstė lietuvių kalbą?

Prieš karantiną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriuje nusprendėme, kad Kalbos klubas turi turėti ir savo palydovą – Kalbos klubą+. Norėdami pasiekti išsikeltus tikslus – giliau suvokti kalbos fenomeną, jo įvairiapusiškumą, norėdami išmokti naudotis visomis kalbos teikiamomis galimybėmis, suvokti kalbos galias mūsų gyvenimuose – turime kalbėtis ir apie kitas kalbas, jų įtakas lietuvių kalbai ir kultūrai ir / arba lietuvių kalbos įtaką kitoms kalboms ir kultūroms. Todėl ir gimė Kalbos klubo+ idėja.

Nacionalinėje bibliotekoje įvyko antrasis Kalbos klubo organizuotas pokalbis - „Mano kalbos ribos žymi mano pasaulio ribas: semantika ir pasaulio vaizdas kalboje“, kuriame diskutuota apie kalbinio ir realiojo pasaulio sąveiką, analizuoti prasmės kūrimo mechanizmai ir semantinis žodžių kraitis. Pokalbyje dalyvavo rašytojas Rimantas Kmita, poliglotas vertėjas Markus Roduneris ir Sofijos Kovalevskajos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Andželika Aleksandravičiūtė. Svečius kalbino lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje startavo naujas pokalbių ciklas „Kalbos klubas“, vyksiantis kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį. Klubo pokalbiais norima diskutuoti apie tai, kas yra kalba, kokias funkcijas kalba atlieka šių dienų pasaulyje, kaip jos dėka kuriama gerovė. Intriguojanti pirmojo pokalbio tema „Kalbos ir mąstymo ryšys: pasaulėvoka ir pasaulėkūra“ sutraukė daugybę susidomėjusių ir norinčių diskutuoti apie kalbos reikšmę pasaulio pažinimui ir supratimui, dinamišką jos vaidmenį, specifinę kalbos kuriamąją galią.