V. Gerulaičio paskaitų ciklas apie L. van Beethoveną: „Beethovenas ir Hegelis“ (Formos dialektika)

Nors abu žymūs vokiečiai ir dar gimę tais pačiais metais, jie niekada nesusitiko ir nepažinojo vienas kito. Ir nesidomėjo vienas kitu. Dar daugiau – Hegelis nepažinojo Beethoveno kūrybos, o jei ir būtų išgirdęs – ne tik nesuprastų, bet gal dar ir pasipiktintų. Kodėl? Beethovenas nesusigaudytų nei „Natūrfilosofijoj“, nei „Dvasios fenomenologijoj“. Ir vis dėlto vieno muzika ir kito filosofija – kaip reta kultūros pasaulyje – artimos. Dar daugiau – jos vieno ir to paties mąstymo bei kūrybos metodo pusės. Kaip tai įmanoma?