Knygos „Nepriklausomybės Akto signataras Jokūbas Šernas“ pristatymas

Teisininkas Jokūbas Šernas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė būdamas 29-erių metų. Lietuvos Tarybos narių amžiaus vidurkis buvo 39 metai. Vyresni nei 50 metų buvo Jonas Basanavičius ir Stanislovas Narutavičius. Kaip valstybininką jį geriausiai charakterizuoja generalinio sekretoriaus pareigos Lietuvos Taryboje, per kurio rankas perėjo svarbiausi kuriamos valstybės dokumentai. Eidamas šias pareigas 1918 m. liepos 11 d., jis pasiūlė Lietuvos Tarybai institucijos pavadinime įterpti žodį „Valstybės“.

J. Šerno biografiją rekonstruoti yra sudėtinga, nes jis tiesiog neturėjo gyvenimiško laiko apmąstyti ir įamžinti savo palikimo memuaruose. Galbūt to ir neskatino daryti gyvenimas protestantiškosios etikos kultūroje, kur prioritetas yra skiriamas veikimui, bet ne kalbėsenai apie tą veikimą. Nesant nei dienoraščio nei atsiminimų bei tik nedaugeliui laiškų, ir tų pačių gana oficialių, o ne asmeniškų, sunku pasakyti kaip pats J. Šernas vertino įvykius ir susiklosčiusias aplinkybes. Nebejotina, kad neilga gyvenimo trukmė taip pat sutrukdė palikti ryškius pėdsakus plačiuose veiklos baruose. Reiktų pažymėti, kad J. Šerno reikšmė modernios Lietuvos istorijoje neapsiriboja Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto pasirašymu, nes jo visa veikla kuriant Lietuvos valstybę nuo pat Lietuvių konferencijos Vilniuje iki pirmosios Laikinosios Vyriausybės suformavimo yra ne mažiau svarbesnė.

Knygą išleido Lietuvos nacionalinis muziejus.

Su leidiniu susipažinti kviečia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras.

Knygos autorių Valdą Selenį kalbina Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vyriausiasis tyrėjas Matas Baltrukevičius.