Pabėgėliai ir kalba

Su Milda Matulaityte-Feldhausen, autore, publiciste, radijo laidų vedėja, kalbamės, kad kalba, kaip ir viskas pasaulyje, prasidėjus globalizacijai, tapo taki (vieno žymiausių globalizacijos tyrinėtojų filosofo Zygmunto Baumano sukurtos sąvokos prasme). Globalizacija kalbas veikia ne tik per anglų kalbą, bet ir per tai, kad žmogus tapo šiuolaikiniu nomadu. Anksčiau stabilios, geografiškai apibrėžtos kalbinės bendruomenės tapo takios – žmonės išvyksta ir atvyksta, ieško geresnio gyvenimo, dirba daugiakalbėse kompanijose ir t. t.

Į tai pernelyg nekreipėme dėmesio – ne itin gausius migrantus Lietuvoje kol kas sunkiai įsivaizdavome kaip integralią mūsų ateities visuomenės dalį. Bet pasaulį ištiko tragedija – Ukraina buvo užpulta, prasidėjo karas ir Lietuvą užplūdo karo pabėgėliai.

Kaip reaguoti į pakitusią kalbinę situaciją? Kas turėtų atlikti šio reiškinio monitoringą, analizę ir vertinimą?

Milda ilgai gyvenusi Šveicarijoje, todėl buvo paprašyta pasidalinti patirtimi, kaip kalbų klausimai sprendžiami šalyje, vadinamoje daugiakalbystės rojumi.

Neatsitiktinai Milda save vadina kasdienybės tyrinėtoja – ji pasidalino ir savo lietuviška patirtimi, ši, jos manymu, turėtų priversti mus suklusti. Mildos įžvalgos griežtos ir nepopuliarios. Tačiau verčia susimąstyti. Jos tikrai nenukreiptos prieš karo pabėgėlius – Mildos nerimas susijęs su kitkuo: ji mano, kad kalbų atžvilgiu Lietuvoje susiklosčiusi situacija rodo, jog mūsų mąstyme dar daug sovietinio užkrato. Kviečiame klausytis.

„Kalbos klubo“ autorė ir vedėja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė