Kalbos klubas plius tradiciškai mini Frankofoniją Lietuvoje. Klube svečiavosi prancūzų literatūros vertėjas, filosofas, poliglotas Vincentas Klipčius.
Kalbos klubas stengiasi griauti stereotipus, kurie yra stipriai įsišakniję kalbos diskurse. Priminsime, kad svarbiausias Kalbos klubo tikslas yra keisti požiūrį į kalbą kaip tik komunikacijos įrankį, mąstyti plačiau ir suvokti kalbos fenomeno daugialypumą bei veikimo įvairovę.
Kalbos klubas plius tęsia pasaulio rašto sistemų istoriją. Apie slavų rašmenis – kiriliką ir glagoliką – kalbėjomės su Lietuvių kalbos instituto mokslininke, senosios slavų ir sentikių raštijos tyrėja daktare Nadežda Morozova. Lietuvos kultūros istorijoje kiriliniai rankraščiai yra svarbūs Lietuvos istorijos šaltiniai. Nacionalinėje bibliotekoje yra saugoma XIV a. pab. – XX a. I pusės dokumentų, rašytų bažnytine slavų kalba, kolekcija, kuri yra įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą.
Su Juliumi Bogomolovu, Kalifornijos universiteto San Diege biomedicinos daktaru, Kalbos klube kalbėjomės apie baltymų lingvistiką.
Žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius yra vienas iš tų, kurie Lietuvoje geriausiai pasakoja istorijas.
Jei nori suprasti šį pasaulį – žiūrėk į senovės graikus. Ką apie dabartį gali pasakyti tolimi amžiai prieš Kristų, laikai, kai atsirado graikiška abėcėlė, ja užrašyti išskirtiniai Antikos tekstai ir Naujasis testamentas?
Naujajame sezone „Kalbos klubas plius“ tęsia temą apie pasaulio raštų sistemas. Hebrajų rašto poveikis Vakarų kultūrai neįkainojamas – šis raštas paliko pirmuosius biblinius tekstus.
Kalbos srautas yra nenutrūkstamas ir nuolat kintantis. Kalba koreliuoja su tikrove, todėl, kaip sakė Alphonso Lingis, kiekvieną akimirką iš naujo pavadina dūzgiantį, zvimbiantį, murmantį, traškantį ir gaudžiantį pasaulį.
Kalbos klube plius su profesoriumi, senosios raštijos tyrinėtoju Sergejumi Temčinu kalbėjomės apie Pranciškaus Skorinos asmenybę, veiklą ir leidyboje naudotas kalbų strategijas.
Atidedame mokslingus pokalbius į šalį ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga dalijamės žmogiška, tikra, išskirtine istorija.
Su profesoriumi Gintautu Mažeikiu, vienu žymiausių ir įdomiausių Lietuvos filosofų, kalbėjomės apie įdomų kalbos reiškinį – performatyvumą.
„Kalbos klube plius“ tęsiame pokalbius apie pasaulio rašto sistemas. Šį kartą su Vilniaus universiteto kartvelų kalbos dėstytoju Giorgijumi Kobakhidze kalbamės apie kartvelų raštą – unikalią sistemą, šimtmečius išlaikytą nedidelės kalbinės bendruomenės (daugiau kaip 3,2 mln. gyventojų 2014 m. surašymo duomenimis).
Velykų laikotarpiu į „Kalbos klubą“ pakvietėme Antaną Smetoną. Kalbėjomės apie krikščioniškus vardus lietuvių vardyne. Tačiau pokalbis išsiplėtė – atsigręžėme į lietuvių ir kitų tautų asmenvardžių sistemas, pagoniškus dvikamienius lietuvių vardus, gijas, per vardus mus jungiančius su Vakarų Europos krikščionybe.